Po ilgų diskusijų ir nesutarimų dėl socialinių įmonių poveikio žmonių su negalia užimtumui, šią savaitę Seimui teikiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) parengti Socialinių įmonių ir lydimųjų teisės aktų pakeitimo projektai. Didžiulis pasiekimas, kad po kelerių metų svarstymų ir derinimų, žmonių su negalia įdarbinimo klausimas jau finišo tiesiojoje, tačiau teikiami projektai netenkina žmonių su negalia bendruomenės, todėl Lietuvos negalios organizacijų forumas – didžiausia žmonių su negalia interesams atstovaujanti asociacija Lietuvoje – jiems nepritaria. Taip pat pabrėžiame, kad Seimui pateikti įstatymo projektai pažeidžia LR Konstitucijos 48 straipsnį ir neatitinka tarptautinių rekomendacijų Lietuvai dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.
Rengiant minėtus projektus SRDK neatsižvelgė į 2018 metais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtą išvadą dėl Socialinių įmonių teisinio reglamentavimo, kurioje teigiama, kad šiuo metu egzistuojantis Socialinių įmonių įstatymas sudaro sąlygas neefektyviam ir neskaidriam valstybės lėšų naudojimui. Nauji įstatymo projektai niekaip nesprendžia šių STT išvadoje minimų problemų:
– Valstybės finansinė pagalba orientuota ne į tikslinių grupių asmenis (neįgaliuosius), o į pačias socialines įmones. Tai reiškia, kad didžioji dalis valstybės finansinės paramos atitenka darbo užmokesčio subsidijoms ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti, o ne paslaugoms, kurios stiprintų žmonių su negalia gebėjimus darbo rinkoje.
– Neatsižvelgiama į subsidijos tikslą – kompensuoti papildomas socialinės įmonės išlaidas dėl mažesnių atliekamo darbo normų. Nenustatyta, kaip įvertinami asmens atlikto darbo rezultatai ir našumas ir kokias papildomas išlaidas dėl to galimai patiria konkreti įmonė. Pavyzdžiui, jei darbuotojui jo negalia netrukdo atlikti konkretaus darbo, įmonė nepatiria papildomų išlaidų, tačiau subsidiją gauna ir tokiu būdu pasididina pelną.
Nors teigiama, kad pakeitimais siekiama suvienodinti sąlygas žmonėms su negalia dirbti tiek atviroje darbo rinkoje, tiek socialinėse įmonėse, visgi išlieka skirtumai dėl subsidijos darbo užmokesčiui intensyvumo ir mokėjimo laikotarpio. Pavyzdžiui, iki dabar galiojanti analogiška parama pagal Užimtumo įstatymą mokama antrai grupei dvejus metus, o Socialinių įmonių įstatymo projekte – neterminuotai.
Žmonėms su negalia atstovaujančios organizacijos taip pat pastebi, kad teikiami įstatymų projektai socialinėms įmonėms palieka privilegiją naudoti diskriminuojančias nuostatas dėl negalios. Tokiu būdu socialinės įmonės, už valstybės pinigus kurdamos darbo vietas, turi išskirtinę teisę darbo skelbime nurodyti “reikalingas darbuotojas su negalia”. Ne socialinių įmonių darbdaviai tokios galimybės neturi, nes tokia sąlyga būtų pripažįstama diskriminuojanti.
Nesuprantamas ir SRDK sprendimas iš Socialinių įmonių įstatymo projekto išbraukti “ekonomiškai neefektyvių” žmonių sąvoką. Tai žmonės su negalia, neturėję darbinės patirties – t.y. nedirbantys ir neieškantys darbo. Taigi, tai yra pati silpniausia ir labiausiai atskirta neįgaliųjų dalis. Būtent šiems žmonėms labiausiai reikia pagalbos, taip pat ir darbo rinkoje, nes tai yra grupė, kurios nepasiekia jokios kitos priemonės. Socialinės įmonės, kritikuojamos dėl žmonių su negalia segregavimo, gali būti pateisinamos ir naudingos priimdamos sunkiausios negalios žmones, kurie atvirai rinkai yra per didelis iššūkis. Tokia pataisa nustums žmones dar į gilesnį skurdą.
Lietuvos negalios organizacijų forumas laikosi pozicijos, kad socialinės įmonės gali būti naudingos tais atvejais, kai įdarbina pačios sunkiausios negalios žmones. Tuo metu vidutinės ir lengvesnės negalios žmonės turi būti orientuojami į atvirą darbo rinką, ten jiems suteikiant tikslingą pagalbą paslaugomis. LNF taip pat skatina valstybę įvesti darbuotojų su negalia kvotas viešajame sektoriuje.
