Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) palaiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamą negalios nustatymo ir žmonėms su negalia skirtų paslaugų teikimo reformą – jos principai atitinka žmonių su negalia teisių atstovų lūkesčius, nustatant negalią vertinti ne tik medicininius, bet ir socialinius kriterijus (aplinkos, informacijos kliūtis, galimybes mokytis, dirbti) ir skirti dalyvumą skatinančias paslaugas, jas proaktyviai organizuoti, kontroliuojant jų teikimą.
LNF nariai vienbalsiai pritaria Ministerijos siūlomam vieno langelio principui, kuris užtikrintų, kad, nustatant žmogaus su negalia dalyvumo lygį, būtų paskirtos ir būtinos pagalbos priemonės, paslaugos bei poreikį atitinkanti finansinė parama. Ši pagalba žmones su negalia pasiektų proaktyviai, t. y., kai įgyvendindamos sudarytą pagalbos planą, paslaugas teikiančios organizacijos pačios kreiptųsi į pagalbos gavėjus. Tokia tvarka neabejotinai padidins socialinių paslaugų poreikį, todėl savivaldybės turi ruoštis didinti paslaugų spektrą, jų teikimo apimtis ir tiekėjų ratą. LNF primena, kad 2020 metais atliktas Valstybės kontrolės auditas parodė, jog tik 13 proc. asmenų su negalia, kuriems nustačius negalią buvo teiktos rekomendacijas dėl pagalbos poreikio, gavo reikalingas paslaugas savivaldybėse.
Ypač teigiamai vertinamas platesnis informacijos prieinamumo reglamentavimas, padėsiantis užtikrinti žmonių su intelekto negalia ir kitų negalios grupių, pavyzdžiui, turinčiųjų klausos negalią, lygias galimybes gauti visuomeninę informaciją. LNF taip pat pritaria siūlomoms geresnėms automobilių pritaikymo sąlygoms ir galimybei pasirinkti palankesnį finansinės paramos mechanizmą pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms su negalia. Pensinio amžiaus asmenims po reformos bus nustatomas dalyvumo lygis. Tikslingesnės išmokos turės teigiamos įtakos vyresnio amžiaus žmonių su negalia skurdo mažėjimui.
Reaguodami į žmonių su negalia bendruomenės nerimą, LNF nariai atkreipia dėmesį, kad asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalia iš naujo nebus vertinama. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygio mastui (pvz., darbingumo lygis 25proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.). Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas pasibaigs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.
Vienas iš siūlomų pokyčių tikslų – taiklesnė ir teisingesnė finansinė parama žmonėms su negalia, kuo labiau atliepianti jų individualius poreikius. Pavyzdžiui, vertinant negalios sunkumą intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims tik pagal medicininę diagnozę, dažnai nutikdavo taip, kad jų negalia pripažįstama kaip lengva, nors negaudami pagalbos šie žmonės yra labai pažeidžiami, jiems pagalba būtina. Taigi, šiems žmonėms turi būti nustatytas individualius poreikius atitinkantis negalios sunkumo lygis, o su juo – ir reikalinga finansinė pagalba.
Žinoma, kaip ir kiekviena reforma, taip ir ši turi su įgyvendinimu susijusių rizikų, kurios žmonių su negalia bendruomenei kelia nerimą, ypač – dėl skiriamos finansinės paramos stabilumo. LNF primena, kad šiuo metu žmonėms su negalia skiriama finansinė parama yra nepakankama, tą įrodo itin aukšti žmonių su negalia skurdo rizikos rodikliai, taip pat tyrimai, atskleidžiantys, kad minėtos išmokos dažnai nepadengia su negalia susijusių išlaidų. Negalią turinčių žmonių organizacijų atstovai vieningai sutaria, kad dalyvumas turi būti skatinamas ir palaikomas tiek suteikiant individualiai nustatytą paslaugų spektrą, tiek ir finansinę paramą negalios sukeltoms papildomoms išlaidoms kompensuoti. Būtina užtikrinti, kad ši reforma nepablogintų finansinės žmonių su negalia padėties, o ateityje būtų numatytos priemonės didinti negalią turintiems žmonėms skirtos finansinės paramos apimtis.
Taip pat svarbu pažymėti, kad reforma lems didesnę paslaugų paklausą savivaldybėse, todėl būtina užtikrinti su tuo susijusį finansavimą, numatyti žmonių su negalia padėties stebėseną ir individualių atvejų vadybą bei koordinavimą, papildomų paslaugų poreikio vertinimą ir teikimą savivaldos lygiu.
Reaguodami į didelio dėmesio sulaukusį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą naikinti Ginčų komisiją (GK), jos funkcijas perduodant Lietuvos administracinei ginčų komisijai, LNF nariai supranta valstybės siekį optimizuoti viešuosius resursus ir nemato esminių šio sprendimo rizikų žmonių su negalia teisės skųsti jiems nepalankius sprendimus įgyvenimui. Šiuo metu GK sudėtyje esantys atskirų specializacijų gydytojai savaime nereiškia išskirtinių gebėjimų įvertinti skirtingų negalių sutrikimus, kurie gali trukdyti asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje. Todėl LNF įsitikimu, šią funkciją perimsiantys Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariai turėtų būti išsamiai supažindinti su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, žmogaus teisėmis grįstu negalios teisių modeliu ir negalios nustatymo kriterijais – ir medicininiais, ir socialiniais.
Informuojame, kad LNF nariai yra parengę vieningą raštą, kuriame išdėstyti visų organizacijų siūlymai koreguoti ir papildyti tam tikras teikiamų įstatymų nuostatas, tarp kurių – didesnis negalios organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus ir paslaugų teikimą, negalios nustatymo klausimynų diferencijavimas atsižvelgiant į skirtingas negalias ir kiti pasiūlymai. Raštas išsiųstas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir reformą svarstantiems Seimo komitetams.
