2023 m. birželio 19 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurią Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) rengė bendradarbiaudamas su Europos negalios forumu (EDF) bei Jungtinių Tautų Stichinių nelaimių rizikos mažinimo Europos ir Centrinės Azijos regioniniu biuru. Renginyje politikos formuotojams, atsakingoms institucijoms ir nevyriausybininkams pristatyti tarptautiniai standartai, skirti apsaugoti žmones su negalia bei įtraukti juos į nelaimių rizikos mažinimo veiksmus. Taip pat – Lietuvos ir kitų valstybių pasiruošimas, dalijimasis praktiniais civilinės saugos sprendimais Estijoje, Serbijoje. Kolegos iš Ukrainos supažindino su evakuacijos, laikinos priedangos ir kitos pagalbos teikimo mechanizmais žmonėms su negalia metodine medžiaga, paremta tragiška šalies patirtimi – unikali galimybė mums, ruošiant ir vykdant civilinės saugos programą, išvengti klaidų, kainavusių gyvybes.
“Rusijos brutali invazija Ukrainoje, geopolitinė įtampa, pandemijos, klimato kaitos pasekmės ir naujų ekstremalių situacijų rizikos – tai tik dalis pastaruoju metu kylančių pasaulinių iššūkių, kurie paskatino ir mūsų valstybę peržiūrėti civilinės saugos sistemą”,- konferenciją pradėjusi LNF Prezidentė Dovilė Juodkaitė pabrėžė, kad pastarąjį dešimtmetį priimamuose tarptautiniuose dokumentuose akcentas keičiamas nuo reagavimo į ištikusias krizes į maksimalų jų užkardymą, aktyvių veiksmų planavimą, išskiriama, į kokias visuomenės grupes turėtų būti nukreiptas atidesnis dėmesys.
Vienas jų – 2015 m. Japonijoje pasirašyta Sendai programa (Sendai Framework 2015–2030), kuria dauguma pasaulio šalių – 187 valstybės JT narės, ratifikavo pagrindinį viešosios politikos formavimo dokumentą dėl nelaimių/kriziųmažinimo. Tada įvyko ir esminis pokytis – susitelkta į pačių nelaimių rizikos mažinimą (NRM), jų prevenciją.
2021 m. atlikto Sendai programos audito išvadas konferencijoje pristatė Milos Gubic, JT Nelaimių rizikos mažinimo biuro asocijuotas programų koordinatorius ir Gordon Rattray, EDF programos vadovas.
Beveik įpusėjus programai vis dar per mažai valstybių įtraukę Sendai standartus į savo teisės aktus; vos penkios iš 55 šalių taiko negaliai įtraukią NRM politiką, dar mažiau jų įsipareigoja skirti valstybės biudžeto lėšas negalią apimančioms civilinės saugos priemonėms. Planuose, susijusiuose su klimato kaitos poveikiu, taip pat neatsižvelgta į negalios aspektą. Politikoje ir praktikoje iš esmės trūksta neįgaliųjų teisėmis pagrįstų metodų, asmenys su negalia ir toliau laikomi „pažeidžiamomis grupėmis“, o ne pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, galinčiomis prisidėti prie NRM.
Socialinė atskirtis, prieinamos infrastruktūros ir išankstinio įspėjimo apie ekstremalią situaciją trūkumas yra pagrindiniai neproporcingo jos poveikio veiksniai. Ypač ignoruojami žmonės, turintys psichosocialinę negalią.
Išskiriama vos keletas teigiamų NRM pavyzdžių, tačiau dažniausiai tai – ne sisteminės, o ad hoc priemonės ar pavienės entuziastų iniciatyvos. Vieną tokią kaip geros praktikos pavyzdį pristatė Zdravko Maksimovič, vadovaujantis Civilinės saugos departamentui Kraljevo mieste. Tai – gegografiškai didžiausia savivaldybė Serbijoje, užimanti 1530 km2 teritorijos; unikalus regionas centrinėje šalies dalyje, juosiamas kalnų ir upių, kone kasmet niokojamas gamtos stichijų: potvynių, miškų gaisrų, kalnų nuošliaužų, sausrų. Departamentas tam yra sukūręs išsamius įvairios įtraukties planus: kaip pasiruošti iki nelaimės, veiksmai pirmosiomis jos minutėmis, nelaimės metu ir po jos. Pasak Zdravko, svarbu visoms pusėms suvokti, kad labai sudėtinga ar net neįmanoma didžiulę sistemą atsukti į individualių poreikių užtikrinimą, nelaimei/ekstremaliai situacijai įvykus. Tam reikalingas įvairiapusis išankstinis pasirengimas: mokymai, pratybos.
Praktinio pasirengimo svarbą iškyrė visi pranešėjai; rugsėjo pabaigoje, panašiu metu kaip ir Vilniuje, Taline vyks didelio masto pratybos,- minėjo Estijos negalios organizacijų susivienijimo EPIK vadovas Meelis Joost, kalbėdamas apie savo šalies ruošimąsi.
Anastasija Bondarenko, karo metu iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusi teisininkė, NRM ekspertė, taip pat atkreipė į tai dėmesį, pristatydama Lietuvos Civilinės saugos sistemos ir ekstremaliųjų situacijų planavimo analizę. Jos teigimu, iš naujai rengiamo civilinės saugos įstatymo nėra aišku, ar žmonės su negalia – kaip kiti piliečiai – bus įtraukiami į mokymus ir pratybas, o tai kritiškai svarbu, suvokiant, kaip stipriai jie priklausomi nuo kitų nelaimės atveju. Kita silpna mūsų šalies vieta – nacionalinės saugumo sistemos finansavimas didžia dalimi nukreiptas administravimo išlaidoms dengti (iki 80 proc), o ne pavojaus įspėjimo sirenoms, kitam būtinajam techniniam, technologiniam NRM aprūpinimui. Su išsamiomis Anastasijos ataskaitomis galima susipažinti mūsų duomenų saugykloje: ANASTASIA_Civilinės saugos įst. analizė ir ANASTASIA_analizė_PPP.
Detaliau Lietuvos pasirengimą, įtraukiant žmones su negalia, pristatė Edgaras Geda, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Civilinės saugos valdybos viršininkas. Pasak jo, civilinės saugos sistemines problemas 2022 vasario pradžioje paskelbęs valstybinis auditas, nustatė, kad neefektyvi yra valstybės rezervo sistema bei ekstremaliųjų situacijų rizikos mažinimo priemonių planavimas, trūksta jų įgyvendinimo kontrolės, nuoseklumo; nepakankamas švietimas, visuomenės atsparumo ir savisaugos žinių/įgūdžių stiprinimas.
Tam numatyti krizių valdymo sisteminiai pokyčiai, pradėti vykdyti nuo 2022-ųjų gruodžio:
– Nacionalinio krizių valdymo centro įsteigimas, konsoliduosiantis pasirengimo, stebėsenos ir vertinimo procesus Vyriausybės lygmenyje.
– reglamentuota valstybės ir savivaldybių institucijų/įstaigų atsakomybė, nevyriausybinių organizacijų (NVO) pasitelkimas krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymui, padarinių šalinimui bei NVO pajėgų pasirengimas/mokymas.
Įdomu tai, kad lygiagrečiai civilinės saugos įstatymų pakeitimams, buvo vykdomos ir pačių žmonių su negalia apklausos apie jų pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Tyrimus inicijavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerija (VRM). Rezultatus, gretindama abi apklausas, pristatė dr. Eglė Vileikienė, VRM Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja.
Apklausos – reprezentacinės; bendrai sudėjus, dalyvavo 4730 žmonių. Paaiškėjo, kad vos 15 proc jų turi veiksmų planą, kaip elgtųsi nelaimės atveju. Daugiausiai atsakiusiųjų kliautųsi savo pačių jėgomis ar kartu gyvenančių artimųjų pagalba, tačiau net 17 proc žmonių atsakė netikį, kad jais iš vis kas nors pasirūpintų.
Kad savivaldybės neturi savo teritorijose gyvenančių asmenų su negalia sąrašų, paminėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus patarėja Justina Avlas. Tuo tarpu pagal naujai priimtą ekstremaliųjų situacijų rengimo planą yra numatyta specialiai pažymėti priedangas, pritaikytas skirtingą negalią turintiems. Tai tik patvirtina būtinybę sprendimus priimti neatsietai nuo žmonių su negalia, jų teises ginančių organizacijų dalyvavimo – konferencijoje minėjo ir Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė, ir VRM ministrė Agnė Bilotaitė: “Žmonės su negalia turi būti įtraukti į visus pasiruošimo ekstremalioms situacijoms planus ir jiems adaptuotos specialios priemonės, nes tai yra 223 tūkstančiai mūsų šalies žmonių, kuriems nelaimės atveju turi būti suteikta visa būtina valstybės pagalba.”
Skaudi Ukrainos patirtis, kai valstybė nebuvo pasiruošusi arba anksčiau patvirtinti algoritmai nesuveikė, ir šiuo metu vykdomų darbų apimtis pristatė Ukrainos Nacionalinės žmonių su negalia asamblėjos atstovai Jurij Vasilčenko ir Olesia Perepečenko.
Olesia, pati būdama neregė, yra integracijos programų trenerė ir karo metu kartu su kitais ekspertais vykdė mokymus apie žmonių su negalia evakuacijos ypatumus specialiosioms tarnyboms, ugniagesiams gelbėtojams, humanitarinės pagalbos teikėjams. Dabar, tebevykstant aktyviems karo veiksmams, prisidėjo ir kitas etapas: grįžtančių suluošintų veteranų reabilitacija ir reintegracija į sociumą.
Jurijaus paruoštas teisinės ir metodinės medžiagų pluoštas, kone greitakalbe pristatomas, vis tiek vos tilpo į pranešimui skirtą pusvalandį. Laikinos priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai, nors tam nepritaikyti, nemažai daliai Ukrainos piliečių tapę vieninteliu stogu virš galvos jau mėnesių mėnesiams. Todėl didžiausias dėmesys, bendradarbiaujant su savo šalies Vyriausybe ir Prezidento biuru, dabar skiriamas asmenų su negalia ir riboto judumo gyventojų grupėms skirtų patalpų ir paslaugų prieinamumo klausimams:
– pagal senuosius prieinamumo standartus pastatyti visuomeniniai reabilitacijos objektai turi būti rekonstruoti, atsižvelgiant į šiuolaikinius tarptautinius reikalavimus arba vietoj jų statomi visiškai nauji (vengiama einamojo ir kapitalinio remonto);
– rekonstruojant objektus – privalomos konsultacijos su negalios ekspertais, nes žmonės su negalia yra ne tik tie, kuriems teikiamos paslaugos, bet ir tie, kurie patys gali jas suteikti.
Ir tai labai susišaukė su Sendai nuostatomis, konferencijos metu keliskart pabrėžtomis tarptautinių ekspertų, kad žmonės su negalia neturi būti apibūdinami vien kaip pažeidžiama grupė. Jie yra (privalo būti) lygiaverčiai sprendimų priėmėjai.
