Skaitant partijų programas susidaro įspūdis, kurį labai taikliai vienuose televizijos debatuose savo nenaudai įvardino politike panorusi tapti Loreta Macionienė iš Jonavos: “Visi mes čia žadame, kad pakelsime atlyginimus, pakelsime pensijas, bet kaip tai padaryti tiksliai, vargu ar kas gali šiandien pasakyti”.
Žmonių su negalia organizacijos, peržiūrėjusios partijų programas, apibendrinti galėtų labai panašiai. Nors yra ir gerų naujienų.
Mums ypač svarbu, kad visos didžiosios ar bent kiek žinomesnės partijos, išskyrus Lenkų rinkimų akciją, išskiria žmones su negalia kaip atskirą grupę, kurios gyvenimo sąlygas būtina gerinti. Abstraktumo lygis partijų programose varijuoja nuo “Visapusiškai įgyvendinisime Neįgaliųjų teisių konvenciją” iki “Neįgaliesiems užtikrinsime nemokamą wi-fi ryšį”. Visgi, turint omenyje ankstesnes partijų programas, kuriose dėmesio negaliai buvo kur kas mažiau, džiaugiamės, kad programų kūrėjai prisiminė, jog ir žmonės su negalia, ar bent jau jų artimieji, taip pat yra rinkėjai ir jiems turi būti skiriamas adekvatus dėmesys.
Numanydami, kad daugiau nei 10 procentų Lietuvos gyventojų, taigi – ir rinkėjų, sudarantys žmonės su negalia prieš rinkimus turėtų būti įdomūs politikams, mes, t.y. didžiausia negalios organizacijas vienijanti asociacija, visoms partijoms išsiuntėme kvietimus susitikti ir pasikalbėti apie problemas, kurias spręsti reikia skubiausiai. Į kvietimą atsiliepė ar savo iniciatyva su mumis konsultavosi Lietuvos sąrašas, Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjunga, Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys Demokratai ir Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis. Kitų partijų atstovai nusprendė, kad apie negalią išmano ir be neįgaliųjų atstovų nuomonės, o tai, žinoma, atsisuka prieš juos pačius. Pavyzdžiui, viena iš liberalais prisistatančių partijų siūlo mažinti žmonių su negalia atskirtį didinant specialiųjų klasių ir dienos socialinių globos centrų skaičių… Gerbiamieji politikai, jūsų ir mūsų labui, kalbėkitės su tais, kurių problemas sprendžiate!
O dabar išsamiau apie tas partijų programas, kuriose neįgaliųjų problemos įvardintos adekvačiai, o siūlymai, nors ir abstraktūs, bet nukreipti teisinga linkme – t.y. pabrėžiamas žmonių su negalia įgalinimas, o ne aptarnavimas ir izoliavimas.
Ypač sunku vertinti dabartinių valdančiųjų – Lietuvos Socialdemokratų Partijos – programos nuostatas apie žmones su negalia, nes čia tiesiog deklaruojamos kilnios idėjos be jokio išsamesnio paaiškinimo, kas konkrečiai turima galvoje ir kokiu būdu tai bus įgyvendinama, pavyzdžiui: “Sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliųjų socialinei integracijai ir judrumui“, „Neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių integracijai į darbo rinką“, “Visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją” ir panašiai. Negali nepritarti, bet ir pakomentuoti nėra ko. Belieka remtis tuo, ką matėme jų darbuose per pastaruosius ketverius metus. Visos šios nuostatos ir įsipareigojimai buvo įtraukti į dabartinės Vyriausybės programą pastaruosius ketverius metus, tačiau pažangos pasiekta nedaug. Panašiai yra ir su Darbo partijos programa, kurioje žadami labai sveikintini dalykai – švietimo prieinamumas, paslaugos bendruomenėje, savarankiškumo skatinimas, įdarbinimas – tačiau, ar tai pavyks įgyvendinti, galime numanyti iš pastaruoju metu šios partijos atstovų darbų vadovaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys Demokratai programoje skiria atskirą dalį žmonių su negalia visavertei integracijai į visuomenę, kurioje gana išsamiai aprašo, kaip sieks sudaryti sąlygas žmonėms su negalia savarankiškai mokytis, dirbti ir gyventi bendruomenėje. Taip pat akcentuojamas aplinkos prieinamumo veiksnys.
Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis taip pat įvardina esmines žmonių su negalia problemas. Be to, ši partija išsiskiria ir dėmesiu nevyriausybinėms organizacijoms visose srityse, taip pat ir kalbant apie žmonių su negalia teisių gynimą, atstovavimą ir paslaugų jiems teikimą. Žmonių su negalia organizacijų įtraukimas į visas negalios politikos grandis yra labai sveikintinas, tačiau glumina programoje įvardijamos konkrečios organizacijos, tarp jų ir Lietuvos neįgaliųjų forumas, nors nėra paaiškinama, kodėl minimos būtent jos ir ar bus sukurtas nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo ir atrankos mechanizmas.
Gerokai daugiau konkretumo mes pastebime tų partijų programose, prie kurių prisidėjo ilgamečiai NVO sektoriaus ekspertai, pavyzdžiui, Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos programa žmonių su negalia atžvilgiu yra pati išsamiausia ir konkrečiausia. Joje atsispindi žmonių su negalia atstovų lūkesčiai dėl įtraukaus švietimo, prieinamos aplinkos, bendruomeninių paslaugų plėtros, sveikatos paslaugų prieinamumo ir žmonių su negalia atstovų įtraukimo.
Nors džiaugiamės ir vertiname padidėjusį dėmesį žmonių su negalia problemoms, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad daugelis partijų negalios klausimus priskiria prie socialinės apsaugos srities, ypač kalbėdami apie asmenis su negalia kaip tikslinę socialinės apsaugos ir pašalpų gavėjų grupę. Kitaip tariant, žmonių su negalia klausimai ir vardijamos problemos nevertinamos kaip žmogaus teisių klausimai, nekeliami tikslai siekti bendro žmogaus teisių užtikrinimo visose gyvenimo srityse. Tai akivaidžiai atspindi ir per debatus išgirsti partijų atstovų pasisakymai, kai visa žmonių su negalia įtraukties į visuomenę problematika buvo suvedama į būsto, fizinės aplinkos pritaikymo ir “patyčių visuomenės” žmonių su negalia atžvilgiu aspektus. Partijų atstovams vardijant skaičius ir faktus dėl žmonių su negalia patiriamos diskriminacijos ar atskirties vienoje ar kitoje gyvenimo srityje, džiugu buvo girdėti išskirtinai Lietuvos neįgaliųjų forumo fiksuotą realybę ir viešai platintą informaciją apie žmonių su negalia situaciją Lietuvoje. Deja, debatai tuo ir pasibaigė, t.y. esamos situacijos ir problematikos įvardijimu, o ne konkrečių priemonių ir ateities veiksmų pristatymu.
Ypač tai aktualu šiais metais, kai Pasauliniu mastu yra švenčiamas JT Neįgaliųjų teisių kovencijos priėmimo dešimtmetis, ir kai Lietuva buvo vertinama JT Neįgaliųjų teisių komiteto, kaip mūsų valstybei sekasi įgyvendinti Konvencijos nuostatas. Komiteto pateiktos rekomendacijos galėjo tapti puikiu įrankiu ir gairėmis politinėms partijoms formuojant savo viziją, tikslus ir konkrečius darbus, tačiau tuo didžioji dauguma partijų nepasinaudojo, arba net nematė poreikio į tai atsižvelgti. Apmaudu, kad Lietuvoje vis dar nesinaudojama tarptautinių organizacijų teikiamomis išvadomis ir rekomendacijomis, kurios padėtų mažinti skurdą, žmonių su negalia atskirtį ir kitas struktūrines viešosios politikos klaidas, ir realiai prisidėtų prie visų žmonių su negalia žmogaus teisių apsaugos ir konkrečių veiksmų siekiant ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu Darnaus vystymosi tikslų 2030 pasiekimo .
