Rugsėjo 27 dieną Briuselyje keli šimtai aktyvistų iš visos Europos, taip pat ir Lietuvos, ėjo miesto centrinėmis gatvėmis skanduodami, kad reikalauja laisvės. Žmonių su negalia bendruomenei laisvė yra galimybė gyventi savarankiškai – nepriklausyti nuo artimųjų malonės, turėti teisę spręsti, kur gyventi ir ką dirbti.
Eitynėse su septynių žmonių delegacija dalyvaujanti Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė sako, kad Lietuvos neįgalieji tokios laisvės neturi: „ Lietuvoje vis dar veikia daugybė globos namų, kuriuose gyvena daugiau kaip 6000 žmonių su negalia. Apie kokią laisvę mes kalbame? Ar šitie žmonės turėjo laisvę pasirinkti, kur gyventi? Ne, jie buvo priversti, nes Lietuvoje nėra išvystytos bendruomeninės paslaugos, asmeninio asistento paslauga tik pradedama kurti, todėl žmonės su negalia ar jų artimieji stovi eilėse į institucijas, kurios tarptautinių žmogaus teisių organizacijų prilyginamos laisvės apribojimo įstaigoms, tai savotiški kalėjimai“. Pasak Henrikos Varnienės, šio renginio organizatoriai – Europos savarankiško gyvenimo tinklas – rengia eitynes Briuselyje tam, kad atkreiptų čia dirbančių politikų dėmesį, jog institucijos nėra išeitis, todėl negalima leisti, jog ES fondų pinigai būtų skiriami jų statybai, renovacijai ar panašiai. Pinigai turi keliauti žmones su negalia išlaisvinančioms paslaugoms kurti – nuo asmeninio asistento iki elementarių, visiems prieinamų sveikatos, švietimo, įdarbinimo paslaugų.
Žmogus su negalia – savo situacijos ekspertas
Vienas iš esminių kelionės į šį renginį tikslų – ugdyti žmonių su negalia judėjimo lyderius. Lietuvos neįgaliųjų forumas siekia, kad patys žmonės su negalia įsitrauktų į sprendimų priėmimą ir būtų matomi kaip ekspertai. “Dalyvavimas čia parodo, kad žmogus su negalia įsitraukia į jam svarbių problemų sprendimą. Tai rodo, kad ir žmogus su negalia yra savo situacijos ekspertas. Šiandieninėje visuomenėje yra galios nelygumas. Nes tie, kas turi galias, laikomi ekspertais, o tie, kurie neturi galių, stumiami į paribį.” – sako eitynių dalyvė, Lietuvos paraplegikų asociacijos narė, Aušrinė Packevičiūtė.
Rateliuose judančiai Aušrinei Packevičiūtei viena esminių problemų – prieinamumas. Tiek aplinkos, tiek paslaugų. „ Mes esame tokie patys piliečiai, kaip gali būti, kad tam tikros paslaugos ar galimybės iš mūsų atimamos vien todėl, kad kitaip judame nuo taško A iki taško B? Pavyzdžiui, tai, kad nepatenku į polikliniką, yra ne mano neįgalumo kaltė, tai yra poliklinikos kaltė, jie turi būti pasiruošę priimti visus be išimties“ – sako Lietuvos sporto universitete dėstanti Aušrinė Packevičiūtė. Aušrinės išsakytos mintys atsispindėjo ir kitų eitynių dalyvių šūkiuose bei plakatuose, kuriuose politikai buvo raginami keisti ne žmones su negalia, o sistemą, taip pat užtikrinti lygias teises ir galimybes, o ne užsiimti labdara.
„ Aš puikiausiai galėjau ir norėjau mokytis mokykloje su visais, bet vien dėl to, kad turiu negalią, esu mažo ūgio, buvau priversta 12 metų mokytis namuose? Ar tikrai tai mano, ar, visgi, mūsų švietimo sistemos problema?“ – klausia drauge su Lietuvos neįgaliųjų forumu į eitynes atvykusi Irmina Beneševičiūtė iš Šeduvos.
Neįgaliųjų teisių aktyvistė Iš Alytaus Kristina Dūdonytė Lietuvoje seka asmeninio asistento paslaugos pirmuosius žingsnius ir labai tikisi, kad ateityje ši paslauga padės išvengti to, ką teko patirti jai ir jos broliui, taip pat turinčiam negalią: „Mano brolis gyveno globos įstaigoje, aš mačiau ką jis patyrė ir to nelinkėčiau niekam. Pati sunkiai judu savarankiškai, todėl asmeninio asistento paslauga išplėstų mano galimybes, padėtų man būti mažiau priklausomai nuo artimųjų pagalbos, galėčiau efektyviau atlikti savo darbus.
Europos Parlamente – neįgaliųjų bendruomenei svarbių teisės aktų svarstymas
LNF delegacija tikėjosi žmonių su negalia bendruomenės problemas perduoti kuo platesniam europarlamentarų iš Lietuvos ratui, dėl to juos visus aktyviai kvietė, tačiau susitikime pasirodė tik nuosekliai šiai bendruomenei dėmesį rodanti Vilija Blinkevičiūtė, prie kurios prisijungė ir Petro Auštrevičiaus padėjėjas.
Susitikime aptarti pagrindiniai europiniai žmonių su negalia teises įtvirtinantys aktai, kurie šiuo metu yra skirtingose Europos Parlamento ar Europos Komisijos svarstymo stadijose.
Vis dar vyksta kova dėl Europos priainamumo akto, koks jis bus – ambicingas ar toks, kokio nori verslo atsovai. Šiame procese aktyviai dalyvauja Europos neįgaliųjų forumas ir visų šalių nacionaliniai neįgaliųjų forumai, įskaitant ir LNF.
Vilija Blinkevičiūtė taip pat daug dėmesio skyrė Stambulo konvencijai, kurią ratifikavus būtų galima efektyviau kovoti su smurtu prieš moteris (taip pat ir moteris su negalia).
Eitynės atsirado iš poreikio vieningai siekti paslaugų, užtikrinančių savarankišką gyvenimą
Visos Europos žmonių su negalia aktyvistų eitynes „Freedom Drive“ kas dvejus metus organizuoja Europos savarankiško gyvenimo tinklas (ENIL), kuriam priklauso ir Lietuvos neįgaliųjų forumas. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į pagrindinius savarankiško gyvenimo iššūkius, problemas ir siekius, ir perduoti esminę žinią Europos Sąjungos institucijų atstovams apie žmonių su negalia žmogaus teises ir lygias galimybes gyventi savarankiškai ir būti lygiaverčiais Europos piliečiai. Drauge tai ir galimybė užmegzti ar sutvirtinti ryšius, keistis gerąja patirtimi ir pavyzdžiais su partneriais kitose šalyse. “Freedom Drive” vyksta nuo 2003 metų. Lietuvos neįgaliųjų forumas eitynėse dalyvauja trečią kartą.
Lėšos septynių žmonių kelionei į eitynes „Freedom drive 2017“ surinktos iš žmonių aukų portale aukok.lt, pinigų taip pat paaukojo kai kurie Lietuvos europarlamentarai – Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Balčytis, Petras Auštrevičius, Algirdas Saudargas. Dalis kelionės lėšų skirtos iš asociacijos NLIF vykdomo Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projekto (2017/NOBP-135), kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
