2020 m. birželio 12 d., paviešintas Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas sprendimas administracinėje byloje, pripažįstant, kad Kauno miesto poliklinika, į kurios poskyrį negalėjo patekti vežimėliu judantys žmonės, nediskriminavo asmenų, turinčių negalią. Tai galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuris paneigia ne tik konkrečių skundą pateikusių asmenų teisę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas lygiai su kitais asmenimis, bet ir visų negalią turinčių asmenų lygias galimybes patekti į visuomeninės paskirties pastatus.
Teismas nusprendė, kad seni visuomeninės paskirties pastatai neprivalo būti prieinami žmonėms su judėjimo negalia. Tokia išvada darytina teisėjams nusprendus, sename pastate įsikūrusi poliklinika neprivalo užtikrinti statinio prieinamumo kiekvienam gyventojui. Pasak teisėjų, svarbu, kad pacientai turėtų alternatyvų būdą gauti sveikatos priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, gydytojams atvykstant į namus ar pacientams nuvykstant į kitus poliklinikos poskyrius.
Toks sprendimas prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai (Konvencijai), kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m. ir įsipareigojo užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijos ir įstaigos veiktų pagal šios Konvencijos nuostatas; bei imtis visų atitinkamų priemonių, skirtų pašalinti bet kokio asmens, organizacijos ar privačių įmonių taikomą diskriminaciją dėl turimos negalios.
Šis sprendimas paneigia ir nacionaliniuose įstatymuose numatytą prievolę dėl visuomeninės paskirties statinių, patalpų pritaikymo žmonių su negalia reikmėms. Taip pat prieštarauja iki šiol suformuotam teisiniam precedentui dėl asmenų su negalia prieinamumo užtikrinimo prievolės visuomenės paskirties pastatų savininkams. Paminėtina, kad toks teisinis precedentas buvo suformuotas 2018 m. panašaus pobūdžio byloje, kai asmens skundo pagrindu buvo kreiptasi dėl rinkimų teisės pažeidimo, kuomet vežimėliu judantiems asmenims nebuvo pritaikytos rinkimų apylinkės. Tuomet administracinio teismo buvo priimtas visiškai kitoks sprendimas, pasisakant tiek apie apskritai viešosios paskirties pastatų prieinamumo prievolę. Sprendime buvo nurodyta, kad “STR 2.02.02:2004 7 punkte aiškiai numatyta, kad Visuomeninės paskirties statiniai, patalpos turi būti pritaikyti žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 (aut. tuo metu galiojusi STR versija) nustatytus reikalavimus. Atsakovų teiginiai, kad įrengti tinkamų patalpų balsavimui jos neturi lėšų šiuo atveju nėra reikšmingi. Lėšų trūkumas negali būti pagrindu, suteikiančiu teisę nevykdyti imperatyvių teisės aktų nuostatų ir atleisti nuo atsakomybės”.
Toje pačioje rinkimų byloje teismas pasisakė ir apie alternatyvių būdų gauti paslaugas ypatumus. Teismas pažymėjo, kad “pasirinkti pareiškėjams alternatyvius būdus balsuoti yra pareiškėjų teisė, bet ne pareiga, pareiškėjai turi diskrecijos teisę pasirinkti balsavimo būdą, ir atitinkamos valstybinės institucijos turi pareigą užtikrinti tinkamą balsavimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai neprivalėjo rinktis alternatyvių balsavimo būdų”.
Todėl toks LVAT sprendimas itin nuvilia negalios bendruomenę, negalios NVO, žmogaus teisių aktyvistus dėl teisinių valstybės įpareigojimų nepaisymo, paneigtų teisinės apsaugos lūkesčių, užtikrinant asmenims su negalia lygias galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas lygiai su kitais asmenimis. Sveikatos priežiūros paslaugos reikalingos asmenims su negalia kiekvieną dieną.
Pažymėtina, kad remiantis 2020 m. sausio 28 d. pasirašytu Memorandumu dėl švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumo, asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra labai svarbios žmonėms, taip pat ir žmonėms su negalia, tačiau dėl neprieinamos aplinkos, neprieinamų/netinkamų paslaugų neįgalieji netenka galimybės gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadovaujantis tarptautiniais bei nacionaliniais teisės aktais, Memorandumo šalių sutarta siekti užtikrinti, kad 2020 m. ir kiekvienais paskesniais metais visos Lietuvos savivaldybės kartu su Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijomis sutelktų pastangas ir įsipareigotų pritaikyti žmonėms su negalia bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir bent po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą.
Todėl toks teismo sprendimas ne tik neskatins savivaldybių siekti palaipsniui pritaikyti savo visuomeninės paskirties pastatus bei paslaugas negalią turintiems asmenims, bet ir apskritai paneigia lygių galimybių ir nediskriminavimo principą asmenų su negalia prieinamumo užtikrinimui visuomeninės paskirties paslaugoms
Lietuvos negalios organizacijų forumo
prezidentė Dovilė Juodkaitė
