LNF pristato neoficialų leidinio „Tarptatiniai principai ir gairės dėl žmonių su negalia teisės į teisingumą“ vertimą, kurį parengė JT specialioji pranešėja neįgaliųjų teisių klausimais Catalina Devandas Aguilar.
Šiame leidinyje siekiama pateikti išsamias gaires ir praktinius nurodymus, kaip žmonėms su negalia užtikrinti teisę kreiptis į teismą vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis, t.y. siekiant gerbti žmonių su negalia teises ir užtikrinti geresnį jų atstovavimą bei dalyvavimą teismo procesuose. Aprašytos asmenų teisės ir valstybių pareigos galioja visiems (civiliniams, baudžiamiesiems ir administraciniams) teismo procesams, neatsižvelgiant į teismo ar ginčų sprendimo procesą, ir tyrimo, sulaikymo ir kitais parengiamaisiais etapais, o taip pat po teismo sprendimo priėmimo etapų.
Teisė į teisingumą yra esminė siekiant naudotis ir įgyvendinti visas žmogaus teises. Tačiau dėl daugelio kliūčių žmonės su negalia negali veiksmingai pasinaudoti teise į teisingumą vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis. Tokios kliūtys apima veiksnumo apribojimus; fizinį įvairių teisėsaugos objektų neprieinamumą; kliūtis, trukdančias pasinaudoti teisine pagalba ir atstovavimu; informacijos trūkumą prieinamais formatais; paternalistinį arba neigiamą požiūrį, kuriuo yra abejojama žmonių su negalia gebėjimais dalyvauti visuose teisingumo vykdymo etapuose.
Lietuvoje itin dažnai vis dar vadovaujamasi medicininiu požiūriu į negalią, kuomet ypač žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia atžvilgiu yra ribojama jų galimybė veiksmingai dalyvauti teisme ar siekti teisingumo psichiatrams tokį sprendimą grindžiant asmenų turima diagnoze ar sveikatos būkle. Šiose gairėse atskleidžiami principai dėl visų lygybės prieš įstatymą bei teisinio veiksnumo, sąlygų pritaikymo pagal poreikius ir veiksmingo dalyvavimo procese yra esminiai dėl visų asmenų su negalia teisės į teisingumą įgyvendinimo.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2020 metų projektą, kurį finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsakymų: 1
Lietuvoje iki visiško teisių pripažinimo reiks laukti dar 20 metų, o kokioje ten Afrikoje – ir visus penkiasdešimt.