Baigtas metus trukęs bendras “Ukrainos klausimo” projektas, vykdytas kartu su Europos negalios forumu (EDF) ir dar septyniomis valstybėmis: Latvija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, Slovėnija, Moldova ir Ukraina.
Nors projekto partnerių veiklų spektras skyrėsi, pagrindinis tikslas buvo ieškoti bendrų sprendimų ne tik pagalbai teikti, bet ir prisidėti prie negaliai įtraukios įstatyminės bazės kūrimo – tiek savo šalyse, tiek turėsiančios pasitarnauti, atstatant karo nualintą valstybę.
Pirmąkart karas – taip arti mūsų. Net jei ne geografiškai, emociškai paveikė stipriai. Tai privertė kiekvieną valstybę peržiūrėti nacionalinius ir tarptautinius dokumentus dėl savų piliečių saugumo.
Birželio 19 dieną mūsų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje apie nelaimių rizikos mažinimą (NRM) paaiškėjo, kad vos viena kita pasaulio valstybė taiko tarptautinius NRM standartus, nors Jungtinėse Tautose jie ratifikuoti kone vienbalsiai. Dar mažiau jų teisiniuose dokumentuose yra įtraukusios negalios aspektą.
Kokie yra tie tarptautiniai standartai?
Paruošėme pagrindinių dokumentų/susitarimų santraukas:
- IASC gairės. Tai – rekomendacijos šalims, kad žmonės su negalia atsidurtų humanitarinės veiklos centre; idėjos atsakingoms institucijoms ir esminiai veiksmai, kurie turėtų užtikrinti žmonių su negalia įtrauktį:
– video – animuotai ir paprastai, su lietuviškais subtitrais:
– išsamiau – IASC gairių brošiūroje:
2. Tarptautiniai standartai, remiantis JT Neįgaliųjų teisių konvencija ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa,- apie žmonių su negalia įtraukimą pasirengimui ekstremalioms ar krizinėms situacijoms:
3. NRM ekspertė, teisininkė Anastasija Bondarenko – apie tai, kaip Lietuva taiko šiuos standartus bei jos parengta išsami LR civilinės saugos įstatymo analizė.
