Švelninant karantiną negalios organizacijos prašo palaipsniui atnaujinti dienos centrų veiklą vaikams ir suaugusiems su negalia

Lietuvos negalios organizacijų forumas kartu su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija Viltis ir Lietuvos autizmo asociacija “Lietaus vaikai” kreipėsi į LR Vyriausybę, Sveikatos, Socialinės apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas, Lietuvos savivaldybių asociaciją ir kitas institucijas  dėl vaikų ir suaugusių su negalia dienos centrų ir ugdymo įstaigų palaipsniui veiklos atnaujinimo švelninan karantino sąlygas Lietuvoje.

Stebėdami situaciją visuotinio karantino metu galime teigti, jog situacija dėl vaikų ir suaugusių su negalia priežiūros, ugdymo nuotoliniu būdu bei pagalbos šeimoms, kuriose karantino metu yra vaikai ar suaugusieji su negalia yra labai skirtinga, atsižvelgiant į negalios pobūdį, savivaldybėse koordinuotai teikiamą socialinę pagalbą, atliepiant atsiradusius papildomus poreikius. Pvz., sensorinę (klausos ir regos)  ir fizinę negalią turinčiųjų bendruomenė pakankamai sėkmingai persiorientavo prie nuotolinio darbo ir mokymosi. Turintys šias negalias mokiniai iš specialiųjų bei bendro lavinimo mokyklų gauna ugdymo paslaugas, kurios atliepia jų poreikius, yra užtikrinamas jų ugdymo tęstinumas. Tačiau šis iššūkis yra neįveikiamas šeimoms, auginančioms vaikus ir globojančioms suaugusius turinčius sutrikusį intelektą ar kompleksinę negalią. Nutraukus specialių mokyklų ir dienos centrų veiklą per ilgesnį karantino laiką išryškėjo sudėtingos problemos, su kuriomis susiduria tokios šeimos, ir psichinės sveikatos iššūkiai, kurie didina tėvams, seneliams, rūpintojams, globėjams tenkančią naštą:

• mažėjaį (si)darbinimo / dalyvavimo darbo rinkoje galimybės– šeimos nariai (arba vienas iš jų) dažnai turi atsisakyti užimtumo arba jį apriboti, kad galėtų rūpintis vaikais ar suaugusiais su negalia, ypač tais atvejais, kai vaikui ar suaugusiam asmeniui su negalia būtina nuolatinė priežiūra arba slauga.
• didėja skurdo rizika– dėl sumažėjusių darbo galimybių, sumenkusių pajamų (pandeminis nedarbingumas užtikrina tik dalį turėtų pajamų), taip pat dėl didesnių šeimos išlaidų dėl 24/7 priežiūros, susijusių su vaiko ar suaugusio asmens su negalia poreikių tenkinimu (vaistai, speciali įranga ir kt.), šeimoms yra didesnė rizika patirti skurdą;
• trūksta žinių, kompetencijų ir galimybių auginant ir ugdant, prižiūrint ir palaikant socialinius ryšius su vaiku ar suaugusiu su negalia, prisidedant prie vaiko su negalia ugdymo namuose, ar priežiūros ir socialinių įgūdžių išlaikymo suaugusiam asmeniui su negalia užtikrinti visus konkrečius individualius poreikius, ligą, sutrikimą ar negalią. Tėvai negali ir neturi būti švietimo pagalbos specialistais, socialiniais ar sveikatos priežiūros specialistais, ar kitų profesinių kompetencijų turinčiais specialistais namuose prižiūrėdami vaiką ar suaugusį asmenį su negalia.
• daugėjapsichinės sveikatos rizikos veiksnių –šeimoje, kurioje auga, globojamas vaikas ar suaugęs žmogus su negalia, yra sudėtingi jausmai, kurie dažnai perauga į rimtas psichinės sveikatos problemas, pavyzdžiui, depresiją. Ypač jeigu nėra užtikrinamos atokvėpio ar kitos pagalbos paslaugos.
• dar didesniu iššūkiu tėvams karantino metu tampa visiškos pagalbos nesuteikimas vaikams ar jaunuoliams, kuriems pasireiškia saviagresijos ar agresijos apraiškos, pvz. autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims. Dėl įprastos dienos struktūros pakitimo autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams pakinta emocinė būklė, kas neretu atveju iššaukia nerimastingumo, agresijos į save ir aplinką priepuolius. Šeimai, kurioje auga ir kiti vaikai užtikrinti sklandų nuotolinį kitų vaikų ugdymo organizavimą, sunkios negalės vaiko slaugą ir dar atlikti nuotolinio darbo funkcijas ir įsipareigojimus darbdaviui tiesiog tampa neįmanoma. Esant dabartinei ekonominei situacijai dviejų mėnesių ar ilgesnis nedarbingumas dėl slaugomo neįgalaus asmens didina darbo praradimo riziką.
• Didėja institucionalizacijos rizika, kai nepajėgdami užtikrinti 24/7 priežiūros tėvai ir globėjai tiesiog neturės kitos išeities kaip kreiptis dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo jų vaikams ar globotiniams su negalia.

Manome, kad yra netinkamas požiūris, kad tėvai ir šeimos, auginančios ir prižiūrinčios vaikus ar suaugusius su negalia, turi savo pastangomis ir lėšomis ieškoti pagalbos. Įvertinant kai kurių šeimų kritinę situaciją, yra neįmanomas papildomas šeimos narių pritraukimas ar auklės samdymas tiek dėl šeimos finansinių pajėgumų, tiek dėl negalios būklės. Dėl neteikiamų socialinių paslaugų ir pagalbos šeimos šiuo krizės laikotarpiu neturi būti užkraunamos dar papildoma finansine našta.

Išvardintos rizikos ir grėsmės COVID 19 pandemijos metu didina mūsų visuomenei ir valstybei tenkančią ekonominę naštą, susijusią su didėjančiu sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikiu, prarastu (sumažėjusiu) piliečių produktyvumu (darbingumu) ir padidėjusia skurdo rizika.

Todėl raginame LR Vyriausybę įvertinti galimybę artimiausiu metu leisti atnaujinti veiklą vaikų ir suaugusių su negalia dienos, užimtumo centrams, specialiosioms mokyklos (ypatingai dirbančioms su sutrikusio intelekto, raidos ir elgesio sutrikimus turinčiais mokiniais, pradedant mokyklose organizuoti nors neformalų ugdymą), imantis papildomų apsaugos priemonių dėl COVID 19 prevencijos.

Iki bus pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl dienos centrų veiklos atnaujinimo, raginame Lietuvos savivaldybių administracijas skubiai imtis visų priemonių surenkant poreikį iš šeimų bei užtikrinant vaikų ir negalią turinčių žmonių priežiūrą tais atvejais, kai nepavyksta to užtikrinti namuose.

Lietuvos negalios organizacijų forumas nuo karantino dėl COVID-19 pandemijos pradžios stebi situaciją dėl žmonių su negalia apsaugos ir jiems kylančių papildomų iššūkių bei poreikių, vertina bei pateikia savo įžvalgas ir rekomendacijas dėl veiksmų, kurių valdžios institucijos turi imtis, kad atsako į COVID-19 priemonės ir veiksmai būtų įtraukūs ir nepaliktų žmonių su negalia nuošalyje.