Daugiau nei 600 žmonių su negalia iš visos Europos gruodžio 4 d. susitinka vadinamajame Europos Negalios parlamente. Nuo 1997 m. tai ketvirtasis tokio lygio susitikimas. Pagrindinė šio renginio tema – žmonių su negalia teisė balsuoti, būti išrinktam ir galimybė dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vis dar daugybė žmonių su negalia visoje Europoje negali balsuoti ir išreikšti savo pozicijos.
Europos Parlamento Prezidentas Antonio Tajani atidarymo kalboje sako, kad visi žmonės su negalia privalo turėti prieigą ir galimybę išreikšti savo poziciją prieš artėjančius 2019 m. Europos parlamento rinkimus. Parlamento tikslas aiškus – patvirtinta Europos negalios strategija turi būti integruota į visų valstybių teisinę bazę. Jis taip pat pabrėžė, kad joks sprendimas Europoje negali būti priimamas nepasitarus su žmonėmis su negalia.
Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė turėjo galimybę pasisakyti apie tai kaip užtikrinamos žmonių su negalia teisės balsuoti Lietuvoje. Jos kalba pateikiama apačioje.
Ačiū už galimybę pasisakyti šio svarbaus renginio metu Lietuvos neįgaliųjų forumo vardu
Lietuvoje žmonės su negalia patiria teisines, organizacines, aplinkos ir požiūrio kliūtis siekdami realizuoti savo teisę dalyvauti politiniame gyvenime.
2016 m. spalio mėn. vykusių Seimo rinkimų metu net 60 procentų balsavimo apylinkių nebuvo pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia.
Taip pat rinkimų metu
- informacija apie rinkimų procesą bei rinkimų medžiaga nebuvo pritaikyta skirtingų negalių asmenims
- informacija lengvai suprantama kalba buvo parengta itin nekokybiška. Ją rengiant nebuvo konsultuotasi su neįgaliųjų organizacijomis.
- aklieji negalėjo savarankiškai dalyvauti rinkimuose
- Lietuvoje egzistuojanti galimybė balsuoti namuose neatitinka įtraukaus, visuotinio dalyvavimo ir asmenų su negalia lygių galimybių principo.
Asmenys su proto ir psichosocialine negalia yra diskriminuojami apribojant jų teisę dalyvauti politiniame gyvenime pripažįstant juos teisiškai neveiksniais.
Lietuvos Konstitucija ir rinkimų įstatymai draudžia neveiksniems asmenims dalyvauti rinkimuose. Šias Konstitucines ir įstatymines nuotatas kritikavo JT Neįgaliųjų teisių komitetas Lietuvai pateiktose bendrosiose išvadose bei rekomendacijose.
Neveiksniais pripažinti asmenys yra išbraukiami iš rinkėjų sąrašų.
Šiuo metu Lietuvos teismai gali pripažinti asmenis su psichikos sutrikimais teisiškai neveiksniais tam tikrose gyvenimo srityse. Tačiau neretai neveiksnumas jiems yra nustatomas visose gyvenimo srityse, arba konkrečiai nurodoma, kad asmuo pripažįstamas neveiksniu balsavimo teisių, rinkiminių teisių, politinių teisių srityse. Toks neveiksnumo pripažinimas yra paremtas neįgalių asmenų gebėjimų vertinimu, vadovaujantis dažniausiai mediciniais kriterijais, gydytojų išvadomis.
Tai prieštarauja JT neįgaliųjų teisių Konvencijai.
Tai panaikina šių žmonių kaip teisių subjektų statusą bei tiesiogiai pažeidžia jų kaip piliečių teises dalyvauti politiniame šalies gyvenime.
Konvencijos 12 ir 29 str. įtvirtina visų žmonių su negalia, nepaisant negalios pobūdžio ar didelių pagalbos poreikių, teisę į lygybę prieš įstatymą ir teisę dalyvauti politiniame gyvenime. Būtent šios teisės yra ir turi būti jų kaip pilnateisių savo šalies piliečių autonomijos, savarankiško sprendimų priėmimo, įsitraukimo ir dalyvavimo visuomenėje pagrindas.
Todėl ES ir visos šalys privalo užtikrinti visiems žmonėms su negalia universalias ir fundamentalias teises į teisinį veiksnumą bei politinį dalyvavimą. Būtinos tikslinės švietimo ir mokymų priemonės ir programos, kad politikai, specialistai ir visa visuomenė remtųsi pagarba, žmogiškuoju orumu bei žmogaus teisėmis grįstu požiūrį į asmenis su negalia ir jų neatimamas ir besąlygines teises būti savo šalies piliečiais, prisidėti prie savo valstybių demokratinių procesų, dalyvauti visuomenėje ir praturtinti ją savo įvairove.
Ačiū už dėmesį
Vizitą į ketvirtąjį negalios parlamentą organizavo Lietuvos neįgaliųjų forumas, kelionės išlaidos finansuotos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei negalios organizacijų lėšomis
