Sutrikai bendraudamas su žmogumi, turinčiu negalią? Padėsime „nuimti įtampą“.
Lietuvos negalios organizacijų forumas įgyvendina informacinę kampaniją „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo”. Jos tikslas – supažindinti visuomenę su negalios etiketu: pasidalinti pačių žmonių su negalia patarimais, ką verta žinoti ir ko vengti bendraujant su turinčiaisiais skirtingas negalias.
Turbūt kiekvienas esame sutrikę bendraudami su žmonėmis, turinčiais negalią:
„Nežinojau, kur dėti akis.“
„Bijojau užkalbinti. Pasimečiau. Sustingau.“
„Judančiam rateliuose pasiūliau eiti. Paskui vis atsiprašinėjau.“
„Supratęs, kad žmogus negirdi, tiesiog pabėgau.“
„Iš įtampos pradėjau berti žodžius, dėl kurių dabar gėda.“
„Norėjau padėti, bet tik pridariau problemų.“
Baimė užkalbinti, nežinojimas, kaip užmegzti kontaktą su kalbančiu gestų kalba ar neregiu, nevalingai kylantys gailesčio jausmas, noras padėti kiekviename žingsnyje ir visiškas pasimetimas bendraujant su žmonėmis, kurie turi intelekto ar raidos sutrikimų – tokios yra dažno patirtys, bandant užmegzti dialogą.
Žmonės su negalia taip pat gali papasakoti daugybę istorijų iš savo perspektyvos. Kai buvo nesuprasti, įžeisti, ignoruojami, nuvertinti ar, atvirkščiai, apgaubti varginančia globa, lyg negalia būtų esminis jų asmenybės bruožas.
Šiose situacijose kaltų nėra. Jose atsiduriame dėl ilgalaikės žmonių su negalia izoliacijos. Dėl to, kad mums nebuvo sudarytos sąlygos vieniems kitus pažinti kasdienybėje – darželiuose, žaidimų aikštelėse, mokyklose, universitetuose ir darbo vietose. Bet niekas nėra prarasta. Susipažinti galime dabar.
Lietuvos negalios organizacijų forumas siūlo tai padaryti sklandžiai ir be sutrikimo. Tiems, kurie neturėjo galimybių žmonių su negalia pažinti kasdienybėje, padės negalios etiketas.
Judėjimo negalia
Stenkimės, kad akys būtų viename lygyje
Jei ilgai kalbamės su žmogumi, judančiu vežimėliu, pasistenkime rasti kur atsisėsti, ar atsitūpkime, kad mūsų akys būtų viename lygyje. Tačiau kaskart spręskime pagal konkrečias aplinkybes, nebijodami paklausti kaip bendrauti žmogui patogiausia.
Padėkime tik atsiklausę ar paprašyti
Dažnai neatsiklausę, ar mūsų pagalba reikalinga, patys imamės iniciatyvos ir norime padėti žmogui vežimėlyje. Žmonių, turinčių judėjimo negalią padėtis ir stabilumas vežimėlyje skiriasi, todėl tam tikrais atvejais nežinodami kaip padėti, galime pakenkti. Būkime pasiruošę pagelbėti, tačiau visada paklauskime, ar pagalba reikalinga ir kaip ją suteikti.
Bendraukime be tarpininkų, asmeniškai
Kalbėkime su pačiu žmogumi, o ne jį lydinčiu asmeniu. Žmonės su negalia pastebi situacijų, kai nepažįstamieji mieliau renkasi bendrauti su stovinčiu jų akių lygyje, net jei sprendžiamas judančio rateliais klausimas. Prisiminkime, žmogus su negalia, kaip ir bet kuris kitas, gali kalbėti pats už save.
Nerodykime gailesčio
Nereikškime užuojautos ir nerodykime perdėto meilumo. Neglostykime žmogaus rateliuose, nekeiskime balso bendraudami. Tokiu būdu rodome savo gailestį. Jei norime būti iš tiesų malonūs, tiesiog bendraukime pagarbiai, kaip su bet kuriuo kitu žmogumi.
Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.
Intelekto
negalia
Visi žmonės su intelekto negalia – skirtingi
Jei kažkada esame susidūrę su žmogumi, turinčiu intelekto negalią, nepamirškime, kad ne visi žmonės su intelekto negalia turės panašių gebėjimų. Intelekto negalios spektras labai platus – nuo žmonių, kurie sunkiai kalba ar kalba sava kalba, iki savarankiškų ir galinčių bendrauti įprastai. Norėdami užmegzti pagarbų kontaktą, skirkime laiko susipažinti.
Kalbėkime aiškiai ir konkrečiai
Daugeliui žmonių su intelekto negalia lengviau bendrauti, kai pašnekovas kalba aiškiai, žiūrėdamas į akis ir vengdamas abstrakčių frazių, perkeltinių prasmių. Pasirinkime paprastus žodžius, stenkimės būti konkretūs.
Nenuvertinkime žmogaus galimybių
Pasitaiko situacijų, kai pamatę žmogų su intelekto negalia, ieškome kito asmens, su kuriuo galėtume bendrauti. Daugybė žmonių, turinčių intelekto negalią gali puikiai ir sklandžiai susikalbėti. Nenuvertinkime žmogaus su intelekto negalia, bendraukime tiesiogiai.
Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.
Klausos negalia
Kurtieji nėra nebyliai. Jie kalba gestų kalba
Seniau negirdinčius žmones buvo įprasta vadinti „kurčnebyliais“, tačiau tai žeidžiantis ir klaidinantis terminas. Žmonės su klausos negalia nėra nebyliai – jie kalba gestų kalba, kuri Lietuvoje turi valstybinės kalbos statusą.
Klausos negalią turintys žmonės – skirtingi
Didžioji dauguma klausos negalią turinčių žmonių yra neprigirdintys. Jei sutikote sunkiai girdintį žmogų, kalbėkime aiškiai, lėtai, žiūrėdami į akis. Visiškai negirdintys žmonės dažniausiai naudoja gestų kalbą arba rašo lietuviškai.
Bendraukime su kurčiuoju – ne su vertėju
Bendraujant su kurčiaisiais ypač svarbų vaidmenį atlieka gestų kalbos vertėjai. Visgi, jų buvimas kartais trikdo girdinčiuosius, nes neaišku, su kuo megzti akių kontaktą. Verčiant gestų kalbos vertėjams, prisiminkime – svarbiausias pokalbyje yra kurčiasis.
Jei vertėjo nėra, žodžius užrašykime
Nesprukime iš situacijos supratę, kad žmogus negirdi ir nekalba mums įprasta kalba. Pokalbis gali vykti rašant žodžius ant lapo ar telefono ekrane.
Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.
Regėjimo negalia
Prisistatykite pirmi
Norint susipažinti su neregiu, ar žmogumi, turinčiu ypač silpną regėjimą, nejaukumas kyla dėl to, kad negalime užmegzti akių kontakto. Susipažinkime kitaip: kreipkimės į žmogų prisistatydami pirmi ir, jei reikia, mandagiai prilieskime ranką. Tokiu būdu atkreipę dėmesį toliau galėsime bendrauti įprastai.
Padėkime tik atsiklausę ar paprašyti
Jei žmogus, turintis regėjimo negalią, drąsiai ir užtikrintai eina gatve, ar atlieka bet kokį kitą veiksmą, nepulkime jam padėti neprašyti. Tik tuo atveju, jei matome, kad žmogus erdvėje pasimetęs, paklauskime, ar pagalba reikalinga. Išgirdę teigiamą atsakymą, pasiūlykime įsikibti į parankę (netempkite žmogaus per jėgą). Jei žmogus naudojasi baltąja lazdele, svarbu žodžiu įspėti apie kliūtis, kurių neregys pajusti negali.
Nebijokime žodžio „žiūrėk“
Pasakę „pažiūrėk“ ar panašų žodį, kuris tiesiogine prasme netinkamas nematantiems žmonėms – nesutrikime. Nereikia keisti žodyno kalbant su negalią turinčiu žmogumi. Nebijokime ir pajuokauti – tai mažina įtampą. Svarbu bendrauti pagarbiai, nesiekiant pažeminti, ar pasityčioti iš žmogaus dėl jo negalios.
Nerodykime gailesčio
Žmonės su regėjimo negalia išties patiria iššūkių, tačiau naudodami įvairias technologijas, gaudami prieinamą informaciją ir turėdami galimybę naudotis pritaikyta infrastruktūra, jie gali gyventi visavertį gyvenimą. Tad nevertinkime neregių ir silpnaregių gyvenimo tik iš savo perspektyvos, nepulkime jiems reikšti užuojautos. Gailestis gali pažeminti ir sutrikdyti žmogų. Tai tikrai nepadeda kurti lygiaverčio santykio, kurio nori bet kuris žmogus, taip pat ir turintis negalią.
Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.
Informacinės kampanijos „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo“ partneriai:
Informacinės kampanijos vaizdo klipai sukurti įgyvendinant ES fondų finansuojamą projektą „Inovatyvios priemonės – žmonių su negalia bendruomenės aktyvinimui įsitraukti į viešojo valdymo procesus”.
