Parengė Vytautas GENDVILAS
Technikos ir technologijų pažanga skatina informacinės aplinkos pažangą. Žmogų įvairiais įprastais ir naujais būdais pasiekia vis gausėjantis informacijos srautas. Deja, neregiai lieka šio proceso nuošalėje. Jie informacijos pasiekiamumo prasme – viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Mokslininkų teigimu, žmogus 70-95 proc. informacijos gauna regos pagalba. Netekus regėjimo, žmogui telieka 5-30 proc. galimybių gauti reikalingą informaciją. Informacijos prieinamumo procentas galėtų būti ir didesnis, jei visuomenė ją ruoštų atsižvelgdama į neregių ir blogai matančių žmonių poreikius.
Neregys su informacine aplinka susiduria tiek namuose, tiek darbe, tiek ir viešojoje aplinkoje. Kol kas neregiai informacijos pasiekiamumo prasme labai diskriminuojami. Lietuvoje kasmet pasirodo daugiau kaip 5 tūkstančiai naujų pavadinimų knygų, tačiau neregiams iš to skaičiaus brailio raštu (įskaitant vadovėlius, grožinę literatūrą ir kt.) pasiekiamos vos 50 knygų. Kalbant apie periodinę spaudą, tai šiuo metu neregiams brailio raštu leidžiamas vos vienas žurnalas ir tą patį leidžia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Knygos ir žurnalai – tai jau seni dalykai: visuomenė turėjo laiko jų pritaikymui neregių poreikiams. Su technine ir technologine pažanga informacinė aplinka smarkiai išsiplėtė, tačiau apie žmonių su negalia problemas šioje srityje pamirštama.
Su techninės pažangos plėtra ir jos sukurtomis naujomis galimybėmis neregių gyvenimas informacinėje visuomenėje nelabai tepagerėjo. Nauja technika – kompaktinių diskų grotuvai, įvairios specialiai neregiams sukurtos techninės priemonės, kompiuteriai ─ smarkiai praplėtė neregių galimybes, tačiau su nauja technika ir technologijomis atsirado ir naujos problemos. Atsiradus įvairioms informacinėms sistemoms, jų diegėjai nepagalvojo ne tik apie neregius, bet ir apie šiek tiek blogiau matančius žmones. Tai ypač pasakytina apie bankuose, visuomeninio aptarnavimo įstaigose, valstybinėse institucijose taikomas klientų priėmimo, jų informavimo sistemas.
Negalima paneigti fakto, kad techninė pažanga neregiams taip pat daug davė ir stipriai praplėtė jų galimybes. Tačiau geometrine progresija augančiuose informacijos srautuose ir vis gausėjančioje technologijų gausoje neregio poreikiai dažnai lieka pamiršti. Tai pasakytina ir apie mobiliuosius telefonus, ir apie garso atkūrimo techniką ir apie kitas naujoves.
Į rinką įvedant naujus produktus, ypač informacinių technologijų srityje, jie turėtų būti pritaikyti ir žmonėms su regos problemomis. Tai turėtų būti įtvirtinta tarptautiniuose susitarimuose, konvencijose ir įstatymuose. Visiems savaime suprantama yra tai, kad produktas ar technologinis procesas turi būti nekenksmingas žmogaus sveikatai. Taip pat niekas nesistebi, kad gaminys turi atitikti saugumo technikos reikalavimams. Mintis, kad daiktas turi būti taip pat tinkamas ir žmonėms su negalia, taip pat turi tapti kasdieninio gyvenimo norma. Jei taip neatsitiks – viena žmonių su negalia grupė, aklieji ir silpnaregiai – liks už informacinės aplinkos pažangos: jie bus toliau ir vis labiau diskriminuojami informacijos prieinamumo prasme.
