2019 m. lapkričio 11 d. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas paskelbės savo Baigiamąsias išvadas dėl Lietuvos, kurias galima rasti čia. Komitetas stebi kaip yra įgyvendinama 1979 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris.
Spalio 31 d. Genevoje Komitetas svarstė Lietuvos padarytą pažangą dėl moterų teisių, lygių galimybių ir jų apsaugos įvairiose gyvenimo srityse.
Komiteto pateiktose išvadose apžvelgiama situacija, pateikiami pozityvūs valstybės veiksmai bei pagrindinės susirūpinimą keliančios įžvalgos bei tikslinės rekomendacijos.
Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) Komitetui pateikė alternatyvią ataskaitą dėl moterų ir mergaičių su negalia situacijos Lietuvoje.
Savo ataskaitoje LNF akcentavo itin didelį moterų ir mergaičių su negalia pažeidžiamumą. Moterys ir mergaitės su negalia patiria dvigubą diskriminaciją tiek dėl negalios, tiek dėl lyties. Jos neturi lygių galimybių ir patiria diskriminaciją švietimo, darbo, socialinės apsaugos, sveikatos, šeimos ir kasdienio gyvenimo srityse, politiniame gyvenime ir dalyvaujant visuomenėje.
Moterys ir mergaitės su negalia patiria didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką. Palyginus nukentėjusių moterų be negalios ir su negalia smurtinę viktimizaciją, matoma, kad moterys su negalia smurtą artimoje aplinkoje patiria du kartus dažniau.
Moterims su negalia yra ženkliai didesnis skurdo rizikos lygis.
Nors Lietuvoje 2017 m. fiksuotas vienas didžiausių Europoje skurdo rizikos lygis – 22,9%. Tačiau žmonių su negalia grupėje šis procentas yra net 35,1%. Dar didesnis atotrūkus matomas vertinant moterų su negalia skurdo rizikos lygį, kuris siekia 39,9%.
Kiti LNF ataskaitos akcentai susiję su švietimo ir užimtumo sritimis bei moterų su negalia patiriama diskriminacija jose, lytinės ir reprodukcinės sveikatos sritimi bei moterų ir mergaičių su negalia teisėmis į lytinį švietimą, šeiminį gyvenimą ir vaikų auginimą, teisinio veiksnumo ir dalyvavimo politiniame gyvenime aspektus.
Džiaugiamės, kad Komiteto Baigiamosiose išvadose ir rekomendacijose daug dėmesio ir pastebėjimų valstybei skirta būtent dėl diskriminacijos dėl negalios, negalint moterims ir mergaitėms su negalia pasinaudoti teisėmis ar būti apsaugotoms lygiai su kitais.
Komitetas pabrėžia, kad turėtų būti sustiprintas teisės į teisingumą prieinamumas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms moterų, įskaitant ir moteris su negalia. O skundų dėl moterų su negalia teisių ir lygių galimybių užtikrinimo nebuvimas tik rodo informacijos ir žinių trūkumą, bei kliūtis kreipiantis pagalbos.
Komitetas savo išvadose pabrėžia ir atkartoja ankstesnių metų rekomendacijas dėl moterų atstovavimo ir dalyvavimo politiniame gyvenime užtikrinimo, įskaitant ir moterų su negalia. LNF teiktoje ataskaitoje pabrėžėme, kad moterų su negalia dalyvavimas visuomeniniame gyvenime yra gana aktyvus per įvairias negalios organizacijas, tačiau vis dar itin mažas moterų su negalia dalyvavimas/atstovavimas politiniu lygiu.
Komitetui susirūpinimą kelia valstybės nepakankami veiksmai užtikrinti mergaičių su negalia įtrauktį į ugdymą. Rekomenduojama sustiprinti priemones, kuriomis būtų pagerintas berniukų ir mergaičių su negalia įtraukimas į bendrojo lavinimo sistemą, o ne į specialiąsias klases. Komitetas prašo valstybės sekančio atsiskaitymo metu pateikti tikslius pagal lytį suskirstytus duomenis dėl mokylas lankančių ir iš mokyklos iškrintančių vaikų su negalia.
Komitetas pastebi, kad Lietuva yra viena iš valstybių su didžiausiu ekonomikos augimu. Tačiau apgailestauja, kad šis augimas ir didėjantys resursai nėra lygiai paskirstomi, t.y. jais nepasinaudoja moterys ir mergaitės priklausančios mažumoms, įskaitant negalios situacijoje esančias moteris ir mergaites.
Komitetas išvadose atskirai dėl moterų su negalia pabrėžiama vis dar susirūpinimą keliantys priverstinių abortų, sterilizacijos, vaikų atėmimo, priverstinio gydymo psichiatrijos įstaigose ar globos institucijose atvejai. Atkartodamas LNF pateiktas įžvalgas, Komitetas itin didelį susirūpinimą išsako dėl specialios apsaugos ir tikslinių paslaugų moterims su negalia, įskaitant proto ir psichosocialine negalia, trūkumo smurto artimoje aplinkoje, ypač seksualinio smurto, atvejais.
Nepaisant to, kad Komitetas pažymi egzistuojančias įvairialypes kliūtis moterims su negalia įsidarbinant, tačiau kaip pozityvų aspektą išskiria kvotas įdarbinant asmenis su negalia, įskaitant moteris su negalia į socialines įmones. Labai keistai skamba tokia Komiteto “pozityvi išvada”. Matyt Komitetą suklaidino pernelyg aktyviai per gynimąsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės pristatytos Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo nuostatos, kurios nacionaliniu mastu negalios bendruomenės yra vertinamos itin kritiškai. Komitetui liko nepaaiškinti “tikrieji” socialinių įmonių statuso ir finansavimo mechanizmo aspektai, kurie toli gražu neužtikrina papildomos moterų su negalia užimtumo apsaugos, bet atvirkščiai diskriminuoja, segreguodami ir išnaudodami negalią verslo tikslais.
Komiteto pažymėtas ir susirūpinimą keliantis moterų su negalia, pripažintų neveiksniomis ar ribotai veiksniomis, skaičius bei teisinės pasekmės. Tai LNF pažymėjo ir savo teiktoje ataskaitoje. Daugeliu atveju, intelekto ar psichosocialinę negalią turinčių moterų, pripažintų neveiksniomis atžvilgiu yra apribojamos jų teisės dalyvauti politiniame gyvenime, kurti šeimą, auginti vaikus.
Atkartodamas jau anksčiau teiktas rekomendacijas šiais klausimais, Komitetas dar kartą rekomenduoja Lietuvai:
(a) Sustiprinti priemones apsaugoti moteris su negalia nuo smurto lyties pagrindu;
(b) užtikrinti, kad moterims ir mergaitėms su negalia nebūtų taikomas joks gydymas ar medicininės procedūros be jų laisvo, išankstinio informuoto sutikimo. O atvejais, kuomet toks priverstinis gydymas taikomas, būtų nustatyti atsakingi asmenys;
(c) užtikrinti, kad moterys su negalia turėtų teisę spręsti kiek ir kaip auginti vaikus;
(d) užtikrinti, kad moterys ir mergaitės su negalia turėtų teisę laisvai ir atsakingai spręsti dėl jų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, būti apsaugotos nuo diskriminacijos ir smurto;
(e) stiprinti priemones užtikrinant prieinamą užimtumą moterims su negalia;
(f) Pakeisti Civilinį kodeksą, atšaukiant nuostatas dėl teisinio neveiksnumo pripažinimo asmenims su negalia, įskaitant moteris su negalia.
Tikimės, kad šios Komiteto rekomendacijos neliks vien tik popieriuje, o bus galiausiai įgyvendinti Lietuvos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai tiek negalios, tiek nediskriminavimo moterų, vaikų ir bendrai visų žmogaus teisių kontekste.
