Po LNK televizijos reportažo apie Seime vykusią konferenciją dėl Darbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos veiklos neskaidrumo, socialiniuose tinkluose prasidėjo aktyvi diskusija dėl negalios sukelto nedarbingumo kompensavimo piniginėmis išmokomis.
Lietuvos negalios organizacijų forumas niekada nebuvo prieš pinigines išmokas, tačiau visada akcentuojame, kad tai negali būti vienintelė paramos forma. Pašalpos padeda išgyventi, bet neįgalina žmonių su negalia, t.y. nenaikina socialinių kliūčių būti savarankiškiems darbo rinkoje ar kasdienybėje. Todėl šalia tinkamai skiriamos piniginės paramos privalo būti kuriamos ir plėtojamos tikslingos paslaugos, kurios padėtų žmonėms su negalia dalyvauti darbo rinkoje ar bet kokioje kitoje socialinėje veikloje.
LNF savo veikloje nuosekliai laikosi Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurios 28-jame straipsnyje valstybės įpareigojamos užtikrinti socialinę apsaugą nediskriminuojant dėl neįgalumo, t.y. užtikrinti galimybę dalyvauti socialinės apsaugos programose ir skurdo mažinimo programose; užtikrinti skurde gyvenančių neįgaliųjų ir jų šeimų galimybę gauti valstybės paramą, skirtą su neįgalumu susijusioms išlaidoms apmokėti, įskaitant pakankamą mokymą, konsultavimą, finansinę paramą ir laikiną slaugą; užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose; užtikrinti neįgaliųjų lygias galimybes į pensijų išmokas ir programas.
Taigi, žmonės su negalia pagal Konvenciją turi teisę tiek į socialinės apsaugos programas, tiek į valstybės paramą, skirtą su neįgalumu susijusioms išlaidoms apmokėti. Deja, Lietuvoje visa žmonėms su negalia skiriama pagalba yra orientuota į skiriamą piniginę paramą per neįgalumo ir darbingumo vertinimo ir kompensavimo sistemą. Šios išmokos vertinamos ir prilyginamos žmogaus su negalia ir jo šeimos pragyvenimo pajamoms, neatsižvelgiant į kitus socialinės apsaugos kriterijus. Be to, jos neatliepia individualių negalios situacijų ir poreikių.
Esamos neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos reformos poreikis kilo jau seniai, tiek atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus, tiek matant ilgus metus galiojusios tvarkos korupcines landas. Dar 2017 m. viešai iškilus skandalingiems piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo atvejams NDNT, dalinomės LNF įžvalgomis dėl šios sistemos ydingumo ir neefektyvumo. Sistemoje vyraujant tik medicininiams negalios vertinimo faktoriams daug subjektyvumo ir viskas siejama su išmokomis, o ne pagalbos poreikiu ir paslaugomis. Tokiu būdu pati sistema žmones su negalia išstumia iš darbo rinkos, iš visuomenės, o ne įtraukia. Daugiau skaitykite čia.
Tuomet, siekdami inicijuoti negalios nustatymo ir vertinimo sistemos reformą, minėjome, kad nauja vertinimo sistema turėtų užtikrinti kiekvieno individualaus asmens situacijos, poreikių bei aplinkos kliūčių kompleksinį įvertinimą, siekiant kad žmogus galėtų visaverčiai dalyvauti visuomenėje, t.y., kad jam pagal individualius poreikius būtų užtikrinama pagalba ir sudaromos tinkamos sąlygos mokytis, dirbti visuomenėje kartu su visais.
Šiuo metu 173 tūkstančių – tiek gyventojų mokama šalpos neįgalumo pensija, iš jų – 134,8 tūkst. netekto darbingumo, o 38,2 tūkst. – invalidumo pensija. Išlaidos netekto darbingumo pensijoms yra antros pagal dydį „Sodros” biudžete.
Tačiau ar šios mokamos išmokos užtikrina žmonėms su negalia pakankamą pragyvenimo lygį ir apsaugo nuo skurdo? Deja. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje žmonių su negalia skurdo rizikos lygis siekai 35 proc. ir gerokai viršija bendrą skurdo rizikos lygį.
Į tai atkreipė dėmesį ir 2016 m. Lietuvos pažangą vertinęs JT Neįgaliųjų teisių komitetas, kuris išreiškė susirūpinimą: a) kad neįgalieji susiduria su didesne skurdo rizika nei kiti; b) dalis paramos neįgaliesiems yra pagrįsta nuolaidomis ir kuponais, taip didinamas neįgaliųjų stigmatizavimas ir stereotipų taikymas jiems, kaip grupei, kuriai trūksta savarankiškumo ir kuri yra priklausoma nuo socialinės paramos. Tuomet Komitetas rekomendavo valstybei imtis naujos politikos, kuria būtų užtikrinama, kad neįgalieji ir jų šeimos turėtų tinkamo lygio pajamas, tokias pat kaip kiti, atsižvelgiant į papildomas su neįgalumu susijusias išlaidas, užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį per pajamų paramą ir socialinę apsaugą, įgyvendinti atitinkamas socialinės apsaugos sistemas ir priemones visiems, įskaitant minimalią socialinę apsaugą.
Svarbu suprasti, kad piniginės išmokos kaip valstybės socialinės apsaugos priemonė turi būti taikoma visiems, esant socialiniams poreikiams, tuo metu neįgalumo vertinimo pagrindinis tikslas yra kitas – suteikti priemones ir paslaugas, kurios padėtų išvengti konkrečiai dėl individualios negalios ir nepritaikytos aplinkos kylančių apribojimų. Tačiau visos šios priemonės turi būti taikomos kompleksiškai ir užtikrinti žmonių su negalia pakankamą pragyvenimo lygį ir atliepti su negalia susijusius individualius poreikius.
Dovilė Juodkaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė
Atsakymų: 3
gaila kai sveiki žmonės nesuvokia ką kalba. ir nežino ką reiškia būti neįgaliam. būtų gerai kad tokių įstaymu kuriuos siūlo nebūtų svarstomi nes čia jau apsurdo riba
Kazkas suinterisuotas kad neigaliesiems nebutu skiriamos nei pasalpos nei darbas.Priimti soc.imoniu istatymai priestarauja jusu kalboms apie neigaliuju tipo idarbinima soc.imonese tiek laisvoje rinkoje.Pirma reikejo ivest kvotas laisvoje rinkoje kad neigalus galetu isidarbint o dabar nuo liepos 1d.jusu deka dar busim atleidinejami is darbu.Cia aisku liecia daugiau vadinamas vadinamas 3gr.Bet darbdavys nenori priimt nei 2 nei 3 gr.neigaliuosius tad jusu istatymas stums neigaliuosius dar i didesni skurda ir bedarbyste.Nesilaikote jus tos neigaliuju konvencijos ir tik grazios kalbos Jusu.Geriau tiesiai sviesiai sakykit kad iseikvojot europinius pinigus paramai ir dabar meluodami dar norit isstumt neigalius su 3gr.laukan is soc.imoniu kad but mazesnis remimas.Be soc.imoniu neigaliesiems bus prazutis.Tik papildysim darbo birzas o tenai nieko gero nepasiulys.
Lietuviskas valdziazmogiu ciniskumas.Konstitucijos30 straipsnis. Zala padaryta asmeniui,ji suzalojant,turi buti atlyginta pilnutinai. Irtai turi but itvirtinta istatymu. Lietuvos respublikos zalosatlyginimo del nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga ,30metu,bet vis dar laikinas istatymas. 2017.12.05 NrXIII-829 13str. 0,5xdxKx0,5043xD. Tai yra is kart mazinama pusiau 0,5 ir ne nuo viso vidutinio salies atlygio,o tik nuo puses 0,5043XD. Toliau,vidutinis salies atlygis imamas ne einamo menesio ,o pries tai buvusius trys men. Idomu kurioje vietoje,dar galima butu apkarpyti ?