Ilgalaikė žmonių su negalia diskriminacija ir paslaugų trūkumas nulėmė gerokai didesnę
šios grupės socialinę atskirtį bei menkesnes galimybes gyventi savarankiškai, t.y, visiškai nepriklausomai nuo savo artimos aplinkos. Dėl apribotų galimybių mokytis, dirbti, ydingų nuostatų apie negalią, nepakankamos paramos ir savarankiškumą užtikrinančių paslaugų trūkumo žmonės su negalia, o ypač – moterys, priversti kliautis savo artimųjų pagalba. Ši priklausomybė gali būti finansinė, taip pat susijusi su pagalba kasdienybėje, medicininių paslaugų teikimu. Susidarius tokiai situacijai, žmogų su negalia lengviau kontroliuoti ir izoliuoti, todėl kyla didesnė rizika patirti smurtą artimoje aplinkoje. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų su negalia padėties pastebima, kad negalią turinčios moterys patiria nuo 2 iki 5 kartų didesnę smurto artimoje aplinkoje riziką nei negalios neturinčios moterys.
Šalia klasikinių smurto formų (psichologinio, fizinio, seksualinio ir finansinio) egzistuoja dar viena smurtinio elgesio atmaina, kuri pastebima tiriant negalią turinčių ar dėl kitų priežasčių nuo artimos aplinkos pagalbos priklausomų žmonių patirtis. Tai kontrolė ir manipuliavimas mobilumą užtikrinančiomis priemonėmis, vaistais ar paslaugomis, be kurių negalią ar kitų sveikatos iššūkių turintis žmogus apsieiti negali. Tokie smurto atvejai gali likti neišspręsti, nes nuo smurtautojų priklausančios aukos nemato išeičių, t.y. prieinamą pagalbą vertina kaip nepakankamą jų situacijai išspręsti.
Šiame leidinyje pateikiama informacija remiasi Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktais tyrimais apie moterų su negalia patiriamą smurtą ir pagalbos paieškų patirtis: 2021 metais atliktas viktimologinis smurtą patyrusių moterų tyrimas, kuriame dalyvavo 105 respondentės; 2023 metais įgyvendintas kokybinis smurtą patyrusių moterų pagalbos paieškų patirčių tyrimas, kurio metu atlikti giluminiai interviu su 15 negalią turinčių moterų.
Ką svarbu žinoti teikiant paslaugas nuo smurto nukentėjusioms moterims su negalia
