Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva įgyvendina JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, ir pateikė išvadas bei rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų.
Lietuvos valstybės politika žmonių su negalia atžvilgiu kritiškai vertinama visose socialinio gyvenimo srityse – jie izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, neįtvirtinta lygybė prieš įstatymą, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą ir nesudaromos sąlygos nepriklausomai žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenai.
Žmonių su negalia organizacijos siekia atkreipti visuomenės dėmesį į kritišką padėtį ir ragina politikus įsipareigoti įgyvendinti Jungtinių Tautų rekomendacijas.
Spaudos konferencijos data ir laikas: balandžio 27 d., 10 val.
Vieta: BNS spaudos centras ( Saltoniškių g. 9)
Dalyviai:
Dovilė Juodkaitė – Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas prezidentė;
Dana Migaliova – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė;
Vytautas Pivoras – Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas;
Henrika Varnienė – Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas administracijos direktorė;
Jūratė Guzevičiūtė – Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė;
Jungtinių Tautų atstovai pabrėžia, kad Lietuva neužtikrina žmonių su negalia teisės į savarankišką gyvenimą – lėšos orientuojamos į globos institucijas, o ne socialinių paslaugų plėtrą bendruomenėse. Valstybė raginama užtikrinti individualizuotos pagalbos mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas realiai globos sistemos pertvarkai. Lietuvos neįgaliųjų forumas primena, kad Lietuvoje vis dar veikia per 40 globos įstaigų, kuriose gyvena daugiau nei 6000 žmonių su negalia, tarp jų ir vaikai.
Lietuvai skirtose išvadose pastebima, kad vaikai su negalia Lietuvoje izoliuojami net švietimo sistemoje – vis dar veikia platus tinklas specializuotų mokyklų ir taikomas net ypač neigiamai vertinamas mokymas namuose, o bendrojo lavinimo mokyklose nepakanka kvalifikuotų specialistų ir mokiniams su negalia pritaikytos mokymosi medžiagos. Jungtinės tautos ragina sudaryti sąlygas įtraukiam vaikų su negalia švietimui. Lietuvos neįgaliųjų forumo duomenimis – apie pusė vaikų su negalia mokomi izoliuotai, apie 50 proc, mokyklų yra nepritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms, o aukštosiose mokyklose mokosi tik apie 1000 studentų su negalia, tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų studentų skaičiaus.
Lietuva taip pat kritikuojama dėl ydingo žmonių su negalia darbingumo vertinimo ir įdarbinimo mechanizmų. JT Neįgaliųjų teisių komitetas primygtinai rekomenduoja atsisakyti sąvokos ”nedarbingas” ir orientuotis į šių žmonių įdarbinimo galimybes atviroje darbo rinkoje, o ne segreguotoje darbo aplinkoje, kokią siūlo iki šiol Lietuvoje gausią paramą gaunančios socialinės įmonės.
JT Komitetas itin kritiškai vertina iki šiol Lietuvoje išlikusias teisines nuostatas, kurios leidžia apriboti ar panaikinti žmonių su negalia teisinį veiksnumą, taip suvaržant jų teises tam tikrose gyvenio srityse (pvz. sveikatos priežiūros, teisės sudaryti santuoką ir turėti šeimą/auginti vaikus, balstuoti ir t.t.).
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto ekspertai ragina Lietuvą atsisakyti ydingo medicininio negalios suvokimo ir vertinimo, supažindinti sveikatos specialistus su žmogaus teisėmis grįstu požiūriu į negalią, užtikrinti visų sveikatos paslaugų ir priemonių prieinamumą žmonėms su įvairiomis negaliomis.
Lietuva taip pat raginama užtikrinti nepriklausomą žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, kurį šiuo metu atlieka dvi institucijos – Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jungtinių Tautų Komitetas rekomenduoja pašalinti Neįgaliųjų reikalų tarybą iš stebėsenos mechanizmo ir nedelsiant paskirti šiai funkcijai atlikti nepriklausomumo principus atitinkantį stebėsenos mechanizmą su reikiama kompetencija ir finansiniais resursais. Išvadose taip pat pabrėžiama būtinybė įtraukti žmonių su negalia organizacijas į visas sprendimų priėmimo grandis. Lietuvos neįgaliųjų forumas pabrėžia, kad valstybė nesuteikė paramos žmonių su negalia organizacijoms rengiant alternatyvią ataskaitą ir nefinansavo jų kelionės į Lietuvos vertinimą Jungtinių Tautų atstovybėje, Ženevoje. Valstybinę delegaciją sudarė 15 valstybinių institucijų atstovų, o žmonių su negalia atstovai į pristatymą vyko iš savo lėšų.
2010 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios įgyvendinimo mechanizmas numato periodišką žmonių su negalia padėties vertinimą pagal Konvencijos nuostatas. Komitetas vertina oficialią, valstybinę ataskaitą ir alternatyvias, žmonių su negalia organizacijų parengtas ataskaitas. Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas, vienijanti 15 įvairioms negalioms atstovaujančių organizacijų, Komitetui pateikė savo ataskaitą bei dalyvavo visuose tarptautinio Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos etapuose.
Primename, kad Lietuvos vertinimas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete vyko šių metų balandžio 6 – 7 dienomis, o Komiteto Baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskelbtos balandžio 22 d.
