Jau šeštus metus organizuojami Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai tampa gera proga pažvelgti į praėjusius metus įvertinant, kokios iniciatyvos reikšmingiausiai prisidėjo prie lygybės ir įvairovės mūsų visuomenėje. Žmonių su negalia bendruomenei ypač svarbus Įveiktos kliūties apdovanojimas, skiriamas už fizinės, socialinės, kultūrinės, požiūrio ir (ar) kitokios kliūties sėkmingą įveikimą, užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje.
Šiais metais iš gausybės kandidatų tarp nominantų pateko trys labai stiprios iniciatyvos, kurios reikšmingai prisideda prie žmonių su negalia teisių įtvirtinimo. Tai ne vienadieniai projektai, bet reikšmingi darbai, iš esmės keičiantys požiūrį į žmones su negalia.
Labai džiaugiamės, kad buvo pastebėtas Edmundo Buklio ir Ramunės Šidlauskaitės drauge su Lietuvos negalios organizacijų forumu parengtas ieškinys teismui dėl 2016 metų rinkimų prieinamumo. 2018 metais Ramunė ir Edmundas laimėjo bylą prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybes dėl neužtikrintų sąlygų dalyvauti negalią turintiems žmonėms. Teismo sprendimas paskatino savivaldybes ir VRK ateinantiems rinkimams ruoštis itin atidžiai bei inicijuoti rinkiminių apylinkių pritaikymą. Ši byla yra svarbus precedentas, nes įvardino, jog sąlygų nesudarymas yra diskriminacija, už kurią galima reikalauti žalos atlyginimo. Tai svarbi žinia ne tik rinkimų organizatoriams, bet visų viešųjų paslaugų teikėjams.
Kita reikšminga iniciatyva – kavinės „Pirmas blynas“ atidarymas. Tai blyninė, kurioje dirba žmonės su fizine ir intelekto negalia. Ši kavinė išsiskiria kaip viena iš nedaugelio darbo vietų sunkios negalios žmonėms. Drauge ji kuria žmonių su negalia matomumo didinimo, jų įvaizdžio keitimo efektą. Pamatę kaip puikiai savo pareigas atlieka ir kaip sklandžiai bei nuoširdžiai bendrauja žmonės su intelekto negalia, lankytojai keičia savo nuostatas apie neįgaliųjų galimybes. „Pirmas blynas“ labai svarbus ir kaip neįgaliųjų įdarbinimo formos pavyzdys – čia žmonės su negalia ilgą laiką dirba su asistentais, vėliau, kai sustiprėja, tampa pajėgūs dirbti savarankiškai. Taigi, tai yra puikus įrodymas, kokios svarbios yra darbo asistentų paslaugos, ir kad subsidijos darbo užmokesčiui nėra vienintelis būdas skatinant žmonių su negalia užimtumą.
Trečioji iniciatyva – garsinio vaizdavimo metodu neregiams pritaikytas filmo „Sengirė“ seansas. Festivalio „Nepatogus kinas“ metu filmo „Sengirė“ seanse pasitelkiant sinchroninį pasakojimą ausinėse balsu atkuriami ekrane matomi vaizdai. Kadangi buvo naudojamos ausinės, seanse neregiai ir silpnaregiai galėjo dalyvauti drauge su kitais žiūrovais. Tai vienas iš svarbiausių vaizdinės informacijos pritaikymo metodų neregiams, kuris Lietuvoje taikomas itin retai. Taigi ši iniciatyva suteikė regėjimo sunkumų turintiems žmonėms progą ausimis „pamatyti“ tai, kas paprastai jiems lieka nepasiekiama. Drauge tai ir šio svarbaus metodo populiarinimas, visuomenės supažindinimas, kad informacijos pritaikymas padeda eliminuoti negalios keliamas kliūtis.
Paskaityti apie visas iniciatyvas ir balsuoti už jas galite čia.
