Islandija kaip ir kitos šiaurės šalys yra vienas geriausių žmonių su negalia įtraukties pavyzdžių, nes čia vadovaujamasi taisykle kompensuoti negalią paslaugomis ir taip įgalinti žmones gyventi kuo savarankiškesnį ir visavertiškesnį gyvenimą. Įdomu, kad Islandija, būdama viena pažangiausių šalių žmonių su negalia atžvilgiu, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavo visai neseniai, nors galėtų būti pavyzdys daugybei ją seniausiai ratifikavusių valstybių, taip pat ir Lietuvai. Islandijos tikslas buvo priartėti prie šiame dokumente įtvirtintų standartų ir tik tada derinti savo teisę ir visą sistemą prie minėtos Konvencijos. Tai rodo, jog šis tarptautinis žmogaus teisių dokumentas Islandijoje vertinamas įpareigojančiai, o ne formaliai, lyg tebūtų rekomendacija ar tolimos ateities siekiamybė.
Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas bendradarbiauja su Islandija turėdama tikslą pažinti ir remtis šios šalies patirtimi siekiant užtikrinti žmonių su negalia teises Lietuvoje. Negalios politika apima daugybę sričių, vedančių kone į visų ministerijų atsakomybės laukus, todėl ir paslaugos gali varijuoti nuo medicininių iki fizinės aplinkos pritaikymo ar asmeninio asistento pagalbos. Šįkart mes orientavomės į vieną iš esminių savarankiško gyvenimo sąlygų – galimybę gauti suprantamą ir prieinamą informaciją.
Kone kiekvienoje šalyje pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė yra psichikos arba intelekto sutrikimų turintys žmonės. Islandija nėra išimtis, nes ši visuomenės dalis susiduria su diskriminacija, neigiamomis nuostatomis ir net smurtu, tačiau jų pasiekimai ginant savo teises yra stulbinantys. Tą rodo jau vien tai, kad jie patys kalba už save – t.y. jie patys gina savo teise visuose įmanomuose lygiuose. Mūsų partneriai Islandijoje – asociacija ATAK – jungia intelekto sutrikimų turinčius žmones, ir vienas esminių jų tikslų yra užtikrinti, kad jie patys savo pavyzdžiu laužytų stereotipus ir nuostatas.
Akis yra vienas iš šios organizacijos narių, jis turi intelekto negalią ir praeityje susidūrė su mokymosi sunkumais. Negalime pasakyti, kokia tiksliai tai negalia, bet akivaizdu, kad Lietuvoje net lengvesnės negalios žmonės negali patekti į bendras mokyklas, nekalbant jau apie universitetą. Akis prisimena, kad bendroje mokykloje buvo nelengva, tais laikais jis patyrė ir daug patyčių, tačiau, visgi, išliko integralia visuomenės dalimi. Dabar psichologinė atmosfera ir nuostatos mokymosi įstaigose yra pasikeitusios. Po mokyklos vaikinas baigė universitetą, specializuotą programą, tačiau tame pačiame universitete, kuriame studijuoja ir visi kiti studentai. Taigi jis turi begalią draugų ir pažįstamų iš įvairiausių sričių. Po mokslų, kaip ir turėtų būti, Akis perėjo į darbo rinką – dirba viename iš prekybos centrų. Dėl savo negalios turi tam tikrų darbo krūvio lengvatų, tačiau, kai reikia, padirba ir viršvalandžius. Akis jau daugybę metų vairuoja automobilį, turi merginą, atostogauja užsienyje ir gyvena rūpesčiais, kurie bendri daugeliui jo amžiaus žmonių – kaip išsilaikyti, kur gyventi, pirkti būstą ar nuomotis ir panašiai.
Tam, kad panašūs žmonės kaip Akis pasiektų tokią gyvenimo kokybę, reikalingas kompleksiškas palaikymas ir paslaugos – nuo papildomos pagalbos mokykloje iki darbo paieškos asistentų ir panašiai. Akis yra pavyzdys, kas įmanoma, kai į žmogų žiūrima iš įgalinimo perspektyvos. Ne aptarnauti, jokiu būdu neizoliuoti, nesikoncentruoti į pinigines išmokas, bet įgalinti – per paslaugas, pritaikytą fizinę ar informacinę aplinką, suteikiant sąlygas ir galimybes būti drauge su visa likusia bendruomene. Tai nėra pigus procesas, bet moraliai ir ekonomiškai pasiteisinantis, nes jo rezultatas – savarankiškas, laimingas žmogus.
Kaip ir minėjome, šiame straipsnyje nesiekiame pristatyti visų Islandijos negalios politikos aspektų, koncentravomės į informacijos pritaikymą ir lankėmės organizacijose, kurios vienaip ar kitaip susiduria su alternatyviais būdais pateikti informaciją.
Visiems suprantamas tekstas
Organizacijai ATAK, dirbančiais su intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis, svarbiausia informacijos pritaikymo priemonė yra vadinamoji lengvai suprantama kalba (angliškai – easy to read). Daugybė mus pasiekiančių tekstų yra sunkiai įveikiami bet kuriam žmogui, tad būdas išdėstyti teksto esmę kuo paprasčiau ir papildomai iliustruojant labai padeda greitai ir paprastai gauti informaciją ir, svarbiausia, ją suprasti.
Asociacijos ATAK ir kitų nevyriausybinių organizacijų dėka Islandijoje jau yra išleistos tokio teksto rengimo taisyklės. Siekiama, kad visa pagrindinė viešojo sektoriaus informacija būtų pasiekiama lengvai suprantama kalba, kad svarbios interneto svetainės turėtų tokio teksto versijas arba kad pagrindinės versijos būtų kuriamos atsižvelgiant į poreikį lengvai valdyti ir paprastai suprasti konkretų tinklapį. Taigi, lengvai suprantamos kalbos principai nėra skirti tik žmonėms su intelekto negalia, jie palengvina gyvenimą daugeliui. Pavyzdžiui, Islandijoje buvo pastebėta, kad kandidatų į prezidentus programos, parengtos lengvai suprantama kalba, buvo ypač populiarios, nes paprastesnį tekstą vertina daugybė žmonių.
Žmonės su intelekto negalia taip pat gali lavinti savo skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius specialiose pamokose, kur išmoksta naudotis kompiuterinimės programėlėmis. Skirtingos programėlės gali lavinti daugybę sričių – nuo skaitymo sutrikimų iki gebėjimo suvokti savo dienos eiliškumą.
Knygos visiems
Islandijos sostinėje Reikjevike yra garsinių knygų biblioteka, kurios nariais gali būti tik skaitymo sutrikimų turintys žmonės – aklieji, silpnaregiai, turintys disleksijos sutrikimą ar fiziškai negalintys laikyti įprastos knygos rankose, taip pat tai gali būti ir senyvo amžiaus žmonės, jei tik medikai nustato, jog skaitymas jiems yra sudėtingas. Šis knygynas siūlo garsines ir viso teksto knygas, pastarosios jungia garsą ir tekstą, kai besiklausydami įrašo galime stebėti ir besikeičiantį tekstą bei matyti paryškintą girdimą žodį, tai ypač reikalinga disleksiją turintiems skaitytojams.
Bibliotekos fonde yra beveik 9000 knygų islandų ir anglų kalbomis. Kasmet biblioteka parengia 250 naujų islandiškų knygų ir dar tiek pat gauna iš kitų fondų. Tarp bibliotekos pritaikomų knygų yra gana daug akademinės literatūros, tačiau Islandijoje mokymo įstaigos turi pačios užtikrinti savo mokymo medžiagos prieinamumą visiems studentams. Bibliotekos knygos yra skirtos tik žmonėms su negalia, todėl ši organizacija turi teisę pritaikyti knygas be leidėjų ir autorių sutikimo. Bibliotekos abonimentai gali atsisiųsti knygas skaitmeniniu formatu arba užsisakyti ir paštu gauti kompaktinį diską.
Matančios technologijos arba informacija žmonėms su regėjimo negalia
Brailio raštas šiuolaikinių technologijų eroje praranda populiarumą ir yra vis rečiau naudojamas, ypač tarp jaunų žmonių ir tų, kuriems skaitmeninė erdvė yra tapusi kasdienybe. Informacinės technologijos iš esmės keičia žmonių su negalia komunikaciją.
Bet kokia priemonė, reikalinga regėjimo negaliai kompensuoti Islandijoje užtikrinama nemokamai – specialias programėles, tekstą skanuojančias peles, interneto skaitytuvus, specialius akininius ir pan. kompensuoja aklųjų ir silpnaregių reikalus kuruojantis departamentas, priklausantis socialinių reikalų (Islandijoje – gerovės) ministerijai. Šis departamentas taip pat užtikrina ir kitas paslaugas regėjimo negalią turintiems žmonėms, kurios padeda jiems gyventi kuo savarankiškiau – skiria asmeninius asistentus, specialius šunis vedlius, transportavimą ir kitas paslaugas.
Kai tekstai dabar yra prieinami kompiuteryje, tereikia programų, kurios jį perskaitytų. Islandai naudojasi tiek bendromis teksto įgarsinimo programėlėmis, tiek ir pritaikytomis specialiai jų kalbai, kurios tekstą nuskaito natūraliau. Kompiuterio ar išmaniojo telefono valdymą palengvina ekrano nuskaitymo programos. Vyresni žmonės, kuriems programėlių atsisiuntimas nėra savaime suprantamas, gali rinktis vadinamąjį interneto skaitytuvą arba interneto radiją. Tai prietaisas, kuris prisijungia prie kompiuterio ir įgarsina jo valdymą bei nuskaito tekstus.
Kad bet koks nuskaitymo įrenginys ar programėlė veiktų efektyviai, reikalingas geras interneto puslapio pritaikymas – aprašytos nuotraukos ir ikonos, tinkamas kontrastas ir kt. Aklųjų sąjunga stengiasi kontroliuoti svarbiausių puslapių pritaikymą šalyje. Tam jie naudoja programas, kurios išanalizuoja ir įvertina puslapio pritaikymą, nurodydamos konkrečias klaidas.
Jei tekstas yra ant popieriaus, pavyzdžiui brošiūra arba vizitinė kortelė, jie gali naudotis specialia skanuojančia pele, kuri perkelia tekstą į kompiuterį.
Lietuvos neįgaliųjų forumo vizitas į Islandiją buvo finansuotas NVO Programos Lietuvoje Dvišalių santykių fondo lėšomis (EEE finansinis mechanizmas 2009 -2014).
