Pagal 2016-tais metais Europos Sąjungos (ES) priimtą Viešojo sektoriaus interneto svetainių ir mobiliųjų programų direktyvą, Lietuva, kaip ir kitos ES šalys narės, per ateinančius dvejus metus turi pritaikyti visas viešojo sektoriaus institucijų interneto svetaines žmonėms su negalia. Tai yra nemenkas iššūkis, nes šiuo metu didžioji dauguma valstybės įstaigų interneto svetainių yra visiškai neprieinamos arba turi rimtų prieinamumo problemų. Dėl to labai ribojamos žmonių su negalia galimybės gauti jiems priklausančias paslaugas ir informaciją.
Reaguodama į šią situaciją asociacija Lietuvos negalios organizacijų forumas drauge su partneriais iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengė skaitmeninės informacijos pritaikymo vadovą, kuris turėtų būti svarbi pagalba svetaines prižiūrintiems ir informaciją rengiantiems viešųjų įstaigų specialistams.
Šiame vadove viešosios informacijos rengėjai ras paprastai ir suprantamai pateiktą informaciją apie:
– skaitmeninės erdvės prieinamumo naudą;
– tarptautinės ir nacionalinės teisės įpareigojimus pritaikyti skaitmeninę informaciją;
– skaitmeninės erdvės vartotojų įvairovę;
– būdus ir metodus, padedančius užtikrinti, kad skaitmeninė erdvė būtų prieinama įvairių galimybių ir poreikių vartotojams.
Vadove taip pat pateikiami gerieji prieinamų interneto svetainių pavyzdžiai, nuorodas į naudingus šaltinius, tarptautinius standartus, teisės aktus ir kt.
Skaitmeninę leidinio versiją galite atsisiųsti čia:
Internetas visiems. Prieinamos skaitmeninės informacijos rengimo vadovas
Kas yra skaitmeninis prieinamumas ir kam jis labiausiai reikalingas?
Kai judantis vežimėlyje žmogus dėl laiptų negali patekti į polikliniką – visi atpažįsta akivaizdžią diskriminaciją. Bet ar žinome, kad tokią pat diskriminaciją patiria ir neregys, negalintis užsiregistruoti į konsultaciją poliklinikos interneto svetainėje, nes ši nepritaikyta ekrano skaitymo programinei įrangai? Internete, kaip ir fizinėje aplinkoje, gali pasitaikyti skaitmeninių laiptų, stačių bortelių, per siaurų durų ir kitų kliūčių, paliekančių įvairius sunkumus patiriančius žmones nuošalyje. Neapgalvotas skaitmeninių produktų (mobiliųjų programėlių, interneto svetainių ir kt.) kūrimas nulemia žmonių su negalia izoliaciją, patiriamą ir ydingai suprojektuotoje fizinėje aplinkoje.
Šiuolaikinė visuomenė yra skaitmeninė, todėl jos kasdienybė neįsivaizduojama be informacinių komunikacinių technologijų, kurių taikymo laukas ir naudojimas vis auga. Šios tendencijos tiesiogiai veikia ir viešąjį sektorių – į skaitmeninę erdvę persikėlė visa visuomenei skirta viešųjų įstaigų informacija, vis sparčiau čia perkeliamos ir paslaugos. Priklausomai nuo šalies skaitmenizacijos lygio internete galima gauti įvairius pažymėjimus, leidimus, registruotis į gydymo įstaigas, pildyti mokesčių deklaracijas, prašymus paramai ar pašalpai gauti, susimokėti baudas, pirkti bilietus, išsikviesti pagalbą ir pan. Skaitmeninė erdvė turi milžinišką potencialą palengvinti informacijos ir paslaugų pasiekiamumą, tačiau jei procesas vyksta neprisitaikant prie visų vartotojų galimybių ir poreikių, užprogramuojama atskirtis, kurios pasekmes jaus visa visuomenė.
Kas yra skaitmeninė atskirtis?
Žmonių galimybės internete skiriasi priklausomai nuo negalios, amžiaus ar, pavyzdžiui, išsilavinimo nulemtų ribojimų. Jei valstybėje visi vertinami kaip lygiateisiai piliečiai, privaloma užtikrinti lygias galimybes, šiuo atveju – garantuoti, kad internete pateikiama informacija ir paslaugos būtų kuriamos atsižvelgiant į skirtingus visų gyventojų poreikius. Remiantis tarptautiniais standartais, prieinamumas užtikrinamas, kai skaitmeninė informacija pasiekiama visiems naudotojų pojūčiams (pavyzdžiui, jei informacija pateikiama vaizdu, ji turi būti aprašyta, kad neregiams skirtos ekrano skaitymo programos ją perskaitytų; jei žmogus negirdi, garsinė informacija turi būti pateikiama raštu arba gestų kalba ir t.t.). Taip pat interneto svetainės ar programėlės neturi reikalauti iš vartotojo veiksmų, kurių jis negali atlikti (pvz. naudotis pele), o informacija arba prašomas veiksmas negali viršyti naudotojo supratimo ir galimybių. Paprastai kalbant – prieinama skaitmeninė erdvė sudaro sąlygas ja naudotis visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų turimos negalios ar individualių gebėjimų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 15 procentų visų pasaulio gyventojų turi kokią nors negalią. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje yra 250 tūkstančių gyventojų su negalia, t. y. maždaug 9 procentai šalies populiacijos. Taigi vienokio ar kitokio interneto pritaikymo reikia beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui, o jei įtrauktume ir vyresnio amžiaus žmones, kuriems kyla panašių sunkumų kaip ir turintiems negalią, tikslinė grupė išsiplečia dar labiau.
Koks šiuo metu Lietuvos viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumas?
Jokių patikimų Lietuvos viešojo sektoriaus interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo tyrimų nėra atlikta, todėl negalime pateikti situaciją atspindinčios statistikos. Rengiant informacijos prieinamumo vadovą buvo apklaustos nacionalinės įvairioms negalioms atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, kurių atstovai vieningai tvirtino, jog absoliuti dauguma Lietuvos viešojo sektoriaus interneto svetainių neatitinka žmonių su negalia poreikių. Tokia padėtis liudija žinių ir kompetencijų stoką tiek kuriant svetaines (jas programuojant, kuriant dizainą), tiek ir jas prižiūrint (keliant vaizdo, garso, teksto dokumentus).
Lietuvos žmonių su negalia organizacijos tikisi, kad 2016 metais Europos Sąjungos priimta Direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo pagaliau išspręs skaitmeninės atskirties problemą. Ši direktyva įpareigoja valstybes nares, taip pat ir Lietuvą, iki 2020 metų rudens pritaikyti visas viešojo sektoriaus interneto svetaines, o dar po metų – ir mobiliąsias programėles. Šalys narės taip pat turi organizuoti mokymus specialistams, užtikrinti prieinamumo stebėseną ir reaguoti į vartotojų skundus.
Leidinys „Internetas visiems: prieinamos skaitmeninės informacijos rengimo vadovas“ parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ (sutarties Nr. 07. 3. 4-ESFA-V-426-01-0001). Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais.
