Lietuvos neįgaliųjų forumas, drauge su partneriais – nevyriausybinėmis žmonių su negalia organizacijomis iš Čekijos, Slovakijos, Ispanijos, Latvijos bei Jungtinės Karalystės – įgyvendina ERASMUS+ programos finansuojamą projektą „Įtraukus mokymas apie 12-ojo JT neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnio “Lygybė prieš įstatymą” įgyvendinimą“ (angl. „Inclusive Direction in Education of Adults on Article 12“). Projekto tarptautinis trumpinys – IDEA 12.
Sprendimų priėmimas yra asmens autonomijos ir savarankiško veikimo pagrindas, tai yra esminis žmogaus asmenybės elementas, leidžiantis asmeniui kontroliuoti savo gyvenimą ir dalyvauti visuomeniniuose santykiuose, – teigia teisininkė ir LNF prezidentė D. Juodkaitė.
Projekto IDEA 12 sumanymas kilo stebint situaciją Europoje bei pasaulyje, kurioje nepaisant šiuolaikinio pažangaus reglamentavimo (JT neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga ratifikavo 2010 metais), įtvirtinusio, kad žmonės su negalia yra pripažįstami turintys teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis, realiai įgyvendinti šią teisę vis dar labai sudėtinga.
Istoriškai asmenų su sunkiais psichikos sutrikimais ar psichosocialine negalia atveju buvo paplitusi pakaitinio (už asmenį priimamo) sprendimų priėmimo praktika. Pakaitinis sprendimų priėmimas reiškia, kad iš asmens atimama teisė priimti savo sprendimus, o sprendimus už jį priima kiti asmenys (šeimos nariai, sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, globėjai/rūpintojai).
Pakaitinio sprendėjo/globėjo pagrindinė misija – veikti ar priimti sprendimus vietoje asmens, vadovaujantis ir veikiant asmens „geriausio intereso“ principu. Tačiau neretai priimti sprendimai ne tik nepaiso asmens norų, bet ir neatspindi geriausių asmens interesų. Didžiausia problema dėl pakaitinio sprendimų priėmimo modelio yra ta, kad šis eliminuoja patį asmenį iš sprendimų priėmimo proceso, nepaisant to, kad minėti sprendimai turi itin didelę ir tiesioginę įtaką jų gyvenimui. Asmuo netenka “asmens prieš įstatymą” statuso, o jo sprendimai netenka teisinės galios. Toks modelis negerbia paties asmens kaip teisių subjekto ir sprendimų priėmėjo norų ir valios, ir taip pažeidžia jo lygybę prieš įstatymą ir paneigia jo kritinę ir prigimtinę teisę gyventi savo gyvenimą.
Kas yra pagalba priimti sprendimus?
“Pagalba” yra platus terminas, kuris apima tiek formalų, tiek neformalų pagalbos suteikimą, kuris gali būti skirtingo tipo bei intensyvumo. Pavyzdžiui, žmonės su negalia gali pasirinkti vieną ar daugiau asmenų, kuriais jie pasitiki, kad šie padėtų jiems įgyvendinti savo teisinį veiksnumą priimant konkrečius sprendimus, arba pasirinkti kitą pagalbos formą, t. y., bendraminčių pagalbą, advokaciją (įskaitant savęs atstovavimą), ar pagalbą komunikacijai.
Tai pripažinta globos institutui alternatyva, kai žmonės su negalia naudojasi draugų, šeimos narių, ir profesionalų pagalba siekiant suvokti situaciją ir pasirinkti bei priimti savo sprendimus, nesinaudojant globėjo pagalba (Blanck & Martinis, 2015). Pagalba priimant sprendimus gali būti įvairių formų. Pagalbą teikiantys asmenys gali komunikuoti/perduoti asmens intencijas kitiems ar padėti jam/jai suprasti pasirinkimus. Jie gali padėti kitiems suprasti, kad žmogus su sunkia negalia taip pat yra žmogus su sava istorija, interesais ir gyvenimo tikslais, ir yra tas, kuris gali realizuoti savo teisinį veiksnumą.” (UN Handbook)
JT Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrajame Komentare teigiama, kad žmogaus teisių principai ir asmens kaip teisių subjekto statusas remiasi visai žmonių giminei būdingu prigimtiniu orumu ir verte, lygiomis ir neatimamomis visų žmonių teisėmis. “Universalus teisinis veiksnumas” – tai koncepcija, įtvirtinanti, kad visi žmonės (nepaisant negalios ar sprendimų priėmimų gebėjimų) iš prigimties turi teisinį veiksnumą. Todėl asmens „kompetencijos“ negali būti pagrindu apriboti asmens teisinį veiksnumą, priimti sprendimus ir/ar sukurti kitus teisinius santykius. Valstybės turi panaikinti visus įstatymus bei praktikas, kuriomis leidžiamas teisinio veiksnumo atėmimas/ribojimas, bei panaikinti visus režimus, kuomet asmens sprendimų priėmimas perleidžiamas trečiajam asmeniui.
JT neįgaliųjų teisių komitetas apibendrinančiajame komentare vienareikšmiai pasisakė, jog neveiksnumo institutas yra visiškai nepriimtinas ir neatitinkantis Konvencijos nuostatų, dėl to – naikintinas, o pakaitinio sprendimo priėmimo modelis (t. y., kai globa skiriama neveiksnumo atveju) turi būti keičiama pagalbos priimti sprendimus modeliu, plačiai taikant įvairias pagalbos priemones, vadovaujantis asmens autonomijos išsaugojimu, jo norų ir pasirinkimų užtikrinimu. Pagalbos priimti sprendimus modelio ir sistemos sukūrimas paraleliai egzistuojant ir pakaitiniam sprendimų priėmimo modeliui yra nesuderinamas su Konvencijos 12 str. reikalavimais.
Projekte IDEA 12 bus kuriamos ir įgyvendinamos strategijos, kuriomis siekiama keisti požiūrį į asmens gebėjimą priimti sprendimus, nepaisant negalios.
Projekte bus parengta su pagalbos priimant sprendimus susijusios situacijos apžvalga, bus apibendrinti gerosios praktikos pavyzdžiai, bei mokymų medžiaga, kaip organizuoti ir įgyvendinti įtraukius mokymus žmonėms su intelekto ir/ar psichosocialine negalia apie pagalbą priimant sprendimus.
Projekte dalyvaus ir žinių gaus apie 260 žmonių (su negalia ir be), bus parengta apie 30 lektorių, gebančių įtraukiai mokyti apie pagalbos priimant sprendimus realizavimo galimybes.
Taip pat bus sukurta projekto svetainė, kurioje bus galima rasti ir naudoti mokymams bei sąmoningumo didinimo akcijoms visus projekto produktus.
Išsamiau apie teisinio veiksnumo reformą bei pagalbą priimant sprendimus, pasakojo LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė LR Teisingumo ministerijoje, konferencijoje, skirtoje teisinio veiksnumo Lietuvoje reformos problematikai aptarti.
Projektą remia:
