Artimuosius su negalia prižiūrintys žmonės prašo suteikti kasmetines atostogas nuo slaugos

Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) kartu su vaikus su negalia slaugančių ir prižiūrinčių artimųjų grupe kreipėsi į valstybės įstaigas (Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinės ir darbo apsaugos ministeriją, LR Sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių ir darbo reikalų komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą, Seimo Neįgaliųjų teisių komisiją, Lygių galimybių kontrolierių, Seimo kontrolieriaus įstaigą)  raštu, kuriame prašoma užtikrinti kasmetines atostogas nuo slaugos.

Ilgus metus be atokvėpio vaikus ar artimuosius su negalia slaugantys artimieji (absoliuti dauguma jų – vaikų su negalia mamos) rašte teigia, jog dėl socialinių paslaugų trūkumo neturi galimybių atsitraukti nuo savo slaugomų artimųjų, todėl yra pervargę ir fiziškai bei emociškai išsekę.  Rašte pabrėžiama, kad vaikų ir artimųjų, kuriems nustatytas slaugos poreikis, būklė nesikeičia metų metus (nebent blogėja), todėl priežiūra yra nuolatinė , trunkanti visą slaugomo žmogaus gyvenimą.

Jei artimųjų slauga būtų vertinama kaip darbas, tuomet vadovaujantis LR Darbo kodekso 114 straipsnio 1 dalimi, jis turėtų neviršyti maksimalios 48 valandų per savaitę ribos arba 12 valandų per parą. Taip pat LR Darbo kodekse numatomos bent 28 dienų trunkančios kalendorinės atostogos per metus, tuo metu neįgaliojo slaugos/priežiūros atveju teisės aktuose nėra numatyta jokių nepertraukiamo poilsio nuo slaugos/priežiūros garantijų.

Neseniai LNF atlikta tokių šeimų apklausa parodė, kad “laisvo” laiko žmones su negalia slaugančios šeimos turi vidutiniškai 6 val. per parą. Į tas 6 val. įeina miegas, maitinimasis, higiena ir kiti visiems suprantami kasdieniniai dalykai: nuėjimas į parduotuvę ar, pavyzdžiui, lankymasis tėvų susirinkime, jeigu šeimoje auga ir kitas vaikas. Tas pats tyrimas parodė, kad faktiškai valandų, kurios praleidžiamos slaugant/prižiūrint specialius poreikius turinčius asmenį, skaičius, svyruoja nuo: 42 iki 168 slaugos valandų per savaitę (nuo 186 iki 744 slaugos valandų per kalendorinį mėnesį) arba, esant žmogaus su negalia būklei, nuo 21 iki 35 priežiūros valandų per savaitę (nuo 90 iki 150 priežiūros valandų per kalendorinį mėnesį).

Į grupę susibūrę artimieji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pagalbos paslaugos egzistuoja tik teoriškai, tačiau realybėje jos yra netenkinančios poreikio, sunkiai pasiekiamos ir fragmentiškos.  Laikino atokvėpio paslauga ir paslaugos, aprašytos Socialinių paslaugų kataloge (šios paslaugos reglamentuojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais), taip pat Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (numatytos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme) netenkina šeimų poreikių, nes yra sunkiai pasiekiamos (kai kuriais atvejais metus siekiančios eilės), neužtikrina nepertraukiamo poilsio ( numatomas labai ribotas valandų skaičius) ir fragmentiškos ( neteikiamos nuolat, o tik tam tikrais laikotarpiais). Šeimų teigimu, teisės aktuose aprašytos paslaugos tik sudaro paslaugų egzistavimo iliuziją, tačiau jos niekaip neužtikrina ilgalaikės ir tvarios pagalbos žmones su negalia slaugančioms šeimoms.

Išvargintos šios būklės, kurios pabaigos niekas numatyti negali, artimuosius su negalia slaugančios šeimos ir globėjai reikalauja prilyginti jų slaugą apmokamam darbui ir suteikti kasmetines atostogas nuo slaugos pareigų. Tokios atostogos padėtų užtikrinti pačių žmonių su negalia ir jų slaugytojų/prižiūrėtojų emocinę ir fizinę gerovę.

Rašto tekstas:

Dėl tėvų ir globėjų ar kitų asmenį su specialiaisiais poreikiais prižiūrinčių asmenų teisės į
atostogas nuo slaugomų/prižiūrimų asmenų slaugos/priežiūros teisinio reglamentavimo
poreikio ir su tuo susijusių socialinių paslaugų gavimo

Vaikus su negalia ir suaugusius asmenis su negalia, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos ar
nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (toliau – Specialių poreikių turintys asmenys)
slaugantiems/prižiūrintiems tėvams/globėjams/kitiems prižiūrintiems asmenims šiuo metu

galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys socialinių paslaugų teikimą, ir faktinis tokių paslaugų
neprieinamumas ir neefektyvumas, neužtikrina nepertraukiamų socialinių paslaugų teikimo, todėl
nesudaroma reali galimybė tėvams/globėjams/kitiems prižiūrintiems tinkamai pailsėti nuo
nuolatinės, dažnu atveju visą parą trunkančios, Specialius poreikius turinčio asmens slaugos ar
priežiūros.
2. Tokiu būdu sukuriama situacija, kuomet tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys su tiek emociškai, tiek
fiziškai sudėtingomis situacijomis yra priversti tvarkytis savarankiškai, neturint jokios galimybės
gauti tinkamą poilsį, atstatyti savo fizinę ir emocinę sveikatą, pailsėti nuo ypatingai didelio
emocinio ir dažnu atveju – fizinio krūvio.
3. Pažymėtina, kad Specialių poreikių turinčių asmenų slauga/priežiūra yra nuolatinė, dažnu atveju
trunkanti visą Specialius poreikius turinčių asmenų gyvenimą. Tai reiškia, kad tėvai/globėjai/kiti
prižiūrintys slaugo/prižiūri Specialius poreikius turinčius asmenis nuolat, nepertraukiamai, tiek,
kiek leidžia jų pačių sveikata – tiek fizinė, tiek psichologinė.
4. Specialius poreikius turinčių asmenų slauga/priežiūra paprastai intensyvėja su jų amžiumi dėl
dažnu atveju besivystančių kitų gretutinių lėtinių ligų bei komplikacijų – regėjimo, klausos, miego,
valgymo sutrikimai, ortopedinės deformacijos ir kt.
5. Specialių poreikių turinčių asmenų tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys dėl nuolat trunkančios
slaugos/priežiūros ilgainiui nualina savo organizmą dėl miego, ilgesnio poilsio trūkumo, nuolat
jaučiamo streso ir nuovargio. Nesant jokių socialinių paslaugų, kurios užtikrintų tėvų/globėjų/kitų
prižiūrinčių teisės į poilsį įgyvendinimą, Specialius poreikius turinčius asmenis slaugantys ar
prižiūrintys tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys rizikuoja savo fizine ir psichologine sveikata.
6. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta 1-5 punktuose, mes, vaikus su negalia ir suaugusius asmenis su
negalia, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros poreikis (toliau –
Specialius poreikius turintys asmenys), prižiūrintys ir slaugantys tėvai/globėjai ir kiti slaugantys ar
prižiūrintys asmenys (toliau – kiti prižiūrintys), kreipiamės į LR Socialinės apsaugos ir darbo
ministeriją, LR Sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos
Respublikos Seimo narius, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir
Žmogaus teisių komitetą, Seimo Neįgaliųjų teisių komisiją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą,
Lietuvos Respulbikos Seimo kontrolierių įstaigą ir prašome užtikrinti tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių
teisę į poilsį.
7. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20-1 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar
darbingumo lygį. Nustatomi šių rūšių specialieji poreikiai:
1) nuolatinės slaugos;
2) nuolatinės priežiūros (pagalbos);
3) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos;
4) ugdymo;
5) techninės pagalbos priemonių;
6) aplinkos ir būsto pritaikymo.

8. To paties įstatymo 20-1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad specialieji nuolatinės slaugos poreikiai
gali būti dviejų lygių:
1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl
pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo
savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar
ilgesnės trukmės slauga;
2) antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl
pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo
savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą
slauga.
9. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20-1 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių:
1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui,
kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies
apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė
4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba;
2) antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam
dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo
savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė
negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).
10. Apibendrinant 7-9 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, nuolatinės slaugos poreikį
turintys asmenys yra slaugomi nuolat 6 ir daugiau valandų per parą, o neretais atvejais – visą parą
(pvz. siekiant užtikrinti epilepsijos priepuolio kontrolę, enterinį maitinimą, tracheostomos priežiūrą,
kateterizavimą, pragulų prevenciją, ir pan.), o nuolatinės priežiūros poreikį turintiems asmenims yra
reikalinga nuolatinė 3-5 valandų per parą kitų asmenų pagalba, kuri neretais atvejais iš esmės taip
pat apima nuolatinę pagalbą (pvz. siekiant užtikrinti Specialius poreikius turinčio asmens saugumą,
pastovumą (rutiną), siekiant išvengti pykčio priepuolių, prižiūrint motorinį ir sensorinį
funkcionavimą, atliekant lavinimo veiklas, rūpinantis prižiūrimo asmens finansais, dokumentų
tvarkymu, vizitais į gydymo įstaigas, skiriant laiko mokyti ir pabūti kartu, padedant palaikyti
socialinį ryšį su kitais, užtikrinant naktinę priežiūrą padedant atlikti kasdienes veiklas (praustis,
ruošti maistą, pirkti pirkinius, maitinti) ir t.t.).
11. Specialių poreikių turintiems asmenims su intelekto ar stipriai išreikštais judėjimo sutrikimais
slauga/priežiūra apima kasvalandinį asmeninių poreikių tenkinimą – maitinimą, užimtumą, asmens
higieną, transportaciją iš vienos vietos į kitą, ir kt. atvejai.
12. Specialius poreikius turinčius asmenis slaugantys/prižiūrintys asmenys iš esmės yra „įdarbinti“
nuolat ir nepertraukiamai, t.y. nepaisant to, koks slaugos ar priežiūros minimalus valandų skaičius
yra nustatytas esamu teisiniu reglamentavimu, faktiškai Specialių poreikių turinčius asmenis

slaugyti/prižiūrėti dėl jų turimos negalios paprastai yra reikalinga nuolat, o ne tik konkretų nustatytą
valandų skaičių.
13. Pvz. net tais atvejais, kai Specialių poreikių turinčiam asmeniui yra nustatytas pirmojo lygio
specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per
parą kitų asmenų teikiama pagalba, faktiškai tokiam asmeniui gali būti reikalinga nuolatinė, t.y.
nepertraukiama pagalba dėl apriboto gebėjimo savarankiškai funkcionuoti ir dalyvauti
visuomeniniame gyvenime.
14. Susidaro situacija, kuomet tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys iš esmės neturi jokios galimybės
atitrūkti nuo Specialių poreikių turinčių asmenų slaugos/priežiūros, pavyzdžiui, savo atostogų,
suteikiamų LR Darbo kodekse numatyta tvarka darbovietėje, metu ar savaitgaliais, kadangi ir tuo
metu tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys slaugo/prižiūri Specialius poreikius turinčius asmenis. Tokiu
būdu tėvams/globėjams teisė į poilsį nėra įgyvendinama jokiais būdais.
15. Iš 6-14 punktuose išvardintų aplinkybių darytina išvada, kad Specialius poreikius turinčius
asmenis slaugantys/prižiūrintys tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys asmenys iš esmės visą laiką yra
„pririšti“ prie savarankiškai savimi negalinčių pasirūpinti asmenų, negalinčių pilnavertiškai
dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir yra atsakingi už visokeriopos pagalbos jiems teikimą,
įskaitant, bet neapsiribojant asistavimu, pagalba atliekant įvairaus pobūdžio veiksmus (valgyti,
praustis, judėti, higienos užtikrinimas ir pan.).

Dėl tėvų/globėjų/kitų slaugančių ar prižiūrinčių asmenų diskriminavimo lyginant su
slaugos/priežiūros funkciją atliekančiais darbuotojais nesuteikiant teisės į poilsį:

16. Specialius poreikius turinčių asmenų slauga/priežiūra gali būti laikytina tiesioginiu įdarbinimu
ir turi darbo santykių požymius, apibrėžtus LR Darbo kodekse, nes suteikiamos ir kai kurios
socialinės garantijos tėvams/globėjams/kitiems prižiūrintiems (kaupiamas darbo stažas ir
užtikrinama minimali senatvės pensija).
17. Tačiau tėvams/globėjams ar kitiems prižiūrintiems Specialius poreikius turinčius asmenis, nėra
numatyta jokių nepertraukiamo poilsio nuo slaugos/priežiūros garantijų, nors faktiškai valandų,
kurios praleidžiamos slaugant/prižiūrint Specialius poreikius turinčius asmenį, skaičius, svyruoja
nuo:
– 42 iki 168 slaugos valandų per savaitę (nuo 186 iki 744 slaugos valandų per kalendorinį mėnesį)
arba
– 21 iki 35 priežiūros valandų per savaitę (nuo 90 iki 150 priežiūros valandų per kalendorinį
mėnesį).
18. Palyginimui, LR Darbo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko režimas
negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
– vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl
papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;

– darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo
dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per
kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
– negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.
19. Atsižvelgiant į 16-18 punktuose nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Specialius poreikius
turinčio asmens slauga/priežiūra pagal skiriamų valandų skaičių slaugai/priežiūrai, atliekamas
funkcijas, atsakomybę už slaugomą/prižiūrimą asmenį, gali būti prilygintina darbui kaip jis
apibrėžtas LR Darbo kodekse.
20. Vadovaujantis 16-19 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis, tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių
Specialius poreikius turinčio asmens slaugai/priežiūrai skiriamas laikas gerokai viršija Darbo
kodekse numatytus maksimalius darbo laiko reikalavimus.
21. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 24 straipsnis skelbia, kad kiekvienas turi teisę į poilsį ir
laisvalaikį, taip pat į pagrįstą darbo valandų ribojimą ir periodines mokamas atostogas.
22. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 straipsnis numato, kad kiekvienas, kaip visuomenės
narys, turi teisę į socialinę apsaugą ir teisę, kad valstybės pastangomis bei bendradarbiaujant
tarptautiniu lygiu ir pagal kiekvienos valstybės struktūrą bei išteklius būtų įgyvendinamos jo
orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi būtinos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės.
23. LR Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalis įtvirtina darbuotojų teisę gauti kasmetines atostogas,
kurių trukmė ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per
savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per
savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas,
darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Pažymėtina,
kad LR DK 128 str. apibrėžiamas ir privalomų atostogų nepertraukiamumo užtikrinimas, t.y. “bent
viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau
kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per
savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi
savaitės”.

24. Būtina pažymėti, kad už analogišką darbą socialines paslaugas teikiančiose institucijose
darbuotojai gauna ne tik darbo užmokestį, bet jiems taikomi visi LR Darbo kodekse įtvirtinti
reikalavimai dėl darbo laiko rėžimo, minimalaus poilsio, kasmetinių atostogų suteikimo ir kt.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai Specialių poreikių turinčius asmenis
slaugantys/prižiūrintys tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys pvz. dirba, mokosi ar pan., teisė į poilsį tampa
neįmanoma, nes dirbantys ar besimokantys dieniniame skyriuje tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys po
darbo ir/ar mokslo slaugo/prižiūri Specialiųjų poreikių turinčius asmenis likusią paros dalį. Net tuo
atveju, jei darbovietėje ar mokslo įstaigoje tėvui/globėjui/kitam prižiūrinčiam yra suteiktos
atostogos, tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys ir toliau slaugo/prižiūri Specialių poreikių turinčius
asmenis.

26. Žmones su negalia prižiūrintys/slaugantys asmenys nuolat atlieka nuolatinius slaugos ir
priežiūros darbus – ligonių vartymas, kėlimas ir kt. – gali būti tapatinamas su krovinių kėlimu ir
viršija darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimuose įtvirtintas nuostatas. Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m.
spalio 23 d. įsakymo Nr. A1-293/V-869 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant
krovinius rankomis patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad krovinių tvarkymas rankomis – tai bet
koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn,
stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia
riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą.
27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtinti Ergonominių rizikos
veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 1 priede reglamentuota, kad vienkartinio rankomis keliamo
krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, negali viršyti
moterims 10 kg., vyrams – 30 kg.
28. Tėvams/globėjams/kitiems prižiūrintiems slaugantiems/prižiūrintiems Specialių poreikių
turinčius asmenis, t.y. atliekančius iš esmės tokias pačias funkcijas kaip ir darbuotojai, teisiškai nėra
numatyta jokių saugaus darbo garantijų, nėra užtikrinama, kad jų atliekamos slaugos/priežiūros
funkcijos Specialių poreikių turinčių asmenų atžvilgiu būtų atliekamos saugiai, nežalojant savo
paties fizinės ir emocinės sveikatos, nesuteikiant galimybių nei fizinės, nei emocinės
tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių būklės atsistatymui, t.y. poilsiui.
29. Akcentuotina ir tai, kad netgi analogišką darbą atliekantys tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys
turėdami lygiai tokias pačias kompetencijas kaip socialines paslaugas teikiančiose institucijose
dirbantys darbuotojai (netgi su analogišku išsilavinimu) – negautų nei analogiško ar panašaus darbo
užmokesčio ir neturėtų galimybės turėti poilsį, atostogas ir kitas garantijas.
30. Būtina pabrėžti ir tai, kad dabartinė tikslinės kompensacijos neįgaliesiems schema yra socialiai
neteisinga, o egzistuojantys tikslinės kompensacijos dydžiai yra neproporcingi priežiūros/slaugos
poreikiui, skaičiuojant valandomis:
Skirtos kompensacijos pagrindimas – Valandų priežiūrai/slaugai kiekis per mėnesį – išskaičiuotas
valandinis įkainis:
4-5 val priežiūra – 150 val./mėn. – 128.7 Eur dydžio išmoka – 0.86 Eur/val.
3 val. val. priežiūros – 90 val./mėn. – 70.2 Eur dydžio išmoka – 0.78 Eur/val.
8 – 24 val. slaugos – 720 val./mėn. – 304.2 Eur dydžio išmoka – 0.42 Eur/val.
6-7 val slaugos – 210 val./mėn – 222.3 Eur dydžio išmoka – 1.06 Eur/val.
31. Atskirai paminėtina, kad įprastos raidos vaikai su amžiumi įgyja savarankiškumą ir tėvams
fizinio rūpinimosi vaikais lieka mažiau. Taip pat, vaikams sulaukus įstatymuose numatyto amžiaus,
tėvams atsiranda galimybė juos palikti be priežiūros, vaikai gali savarankiškai savimi pasirūpinti,
nuvykti iš vieno taško į kitą ir pan.
32. Tuo tarpu Specialių poreikių turinčių asmenų slauga/priežiūra intensyvėja su jų amžiumi dėl

dažnu atveju besivystančių kitų gretutinių lėtinių ligų bei komplikacijų – regėjimo, klausos, miego,
valgymo sutrikimai, ortopedinės deformacijos ir kt. – priežiūrą ir slauga tampa dar intensyvesnė. Be
to, augant Specialių poreikių turinčiam asmeniui, jo tėvams/globėjams/kitiems prižiūrintiems tenka
vis didesnis fizinis krūvis dėl su amžiumi didėjančio svorio, kompensacinės technikos nebuvimo ir
pan. Negana to, Specialių poreikių turinčių asmenų tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys dėl nuolat
trunkančios priežiūros/slaugos ilgainiui nualina savo organizmą dėl miego, ilgesnio poilsio
trūkumo, nuolat jaučiamo streso ir nuovargio.
33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Specialių poreikių turinčius asmenis
slaugantys/prižiūrintys tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys:
– pagal skiriamų valandų skaičių slaugai/priežiūrai, atsakomybę už slaugomą/prižiūrimą asmenį,
atlieka funkcijas, kurios gali būti prilyginamos darbui.
– faktiškai slaugai/priežiūrai paskiria gerokai daugiau laiko per parą, nei LR Darbo kodekse
numatytas maksimalus darbo laikas;
– neturi jokių minimalių poilsio garantijų nuo nepertraukiamos ir nuolatinės Specialių poreikių
turinčių asmenų slaugos/priežiūros;
– jiems neužtikrinta teisė į kasmetines atostogas nuo Specialių poreikių turinčių asmenų
slaugos/priežiūros.

Dėl esamų socialinių paslaugų nepakankamumo ir teisės į poilsį neužtikrinimo:

34. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.
A1-444 „Dėl Laikino atokvėpio paslaugos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia ir
senyvo amžiaus asmenims teikimo ir organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto laikino
atokvėpio paslaugos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus
asmenims teikimo ir organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.1. punkte įtvirtinta, kad
laikino atokvėpio paslauga – trumpalaikės specialiosios socialinės paslaugos (socialinės priežiūros
ir (arba) socialinės globos), teikiamos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia ir (ar)
senyvo amžiaus asmenims (toliau – Tikslinė grupė), kuriuos namuose augina, prižiūri ir (ar) globoja
(rūpina) kartu gyvenantys šeimos nariai, artimieji, laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys jais
pasirūpinti.
35. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad laikino atokvėpio paslauga, priklausomai nuo poreikio, gali būti
organizuojama kaip socialinė priežiūra ir (arba) socialinė globa ir teikiama asmens namuose ir
(arba) socialinių paslaugų įstaigoje.
36. Teikiamos paslaugos trukmė – nuo 1 iki 10 valandų iki 2 kartų per savaitę (bendra laikino
atokvėpio paslaugos, organizuojamos teikiant pagalbą į namus, teikimo trukmė – iki 208 valandų
per metus) (Aprašo 8.1 punktas) arba nuo 3 valandų iki 5 dienų per savaitę institucijoje ir nuo 2 iki
10 valandų per parą asmens namuose iki 2 kartų per savaitę laikino atokvėpio paslauga,
organizuojant dienos socialinę globą (bendra laikino atokvėpio paslaugos, organizuojant dienos
socialinę globą, teikimo trukmė – iki 288 valandų per metus) (Aprašo 8.2.1 – 8.2.2 punktai).
37. Atsižvelgiant į 34-35 punktuose išdėstytas Aprašo nuostatas, darytina išvada, kad laikino
atokvėpio paslauga neužtikrina tinkamo poilsio Specialius poreikius turinčius asmenis
slaugantiems/prižiūrintiems šeimos nariams, kadangi paslauga yra teikiama trumpą skaičių valandų

ir ribotą dienų skaičių per savaitę. Tokiu būdu ši socialinė paslauga nesudaro galimybių šeimai,
slaugančiai/prižiūrinčiai Specialiųjų poreikių turintį asmenį, pailsėti ir atsitraukti nuo
slaugos/priežiūros ilgesnį nepertraukiamą laiko tarpą.
38. Aprašo 4 punkte nurodoma, kad laikino atokvėpio paslaugos tikslas – sudaryti sąlygas Tikslinės
grupės artimiesiems derinti asmeninį ir visuomeninį gyvenimą su Tikslinės grupės asmens
auginimu, priežiūra, globa (rūpyba), suteikiant jiems galimybę palaikyti ryšius su visuomene,
kompensuoti šeimos interesus ir poreikius, pailsėti nuo nuolatinės Tikslinės grupės asmens
priežiūros ir (arba) slaugos, tačiau nesant galimybių šia paslauga naudotis ilgesnį nepertraukiamą
laikotarpį, nėra užtikrinama tėvų teisė į kokybišką poilsį (atostogas). Akivaizdu, kad keletas
valandų per parą kelias dienas per savaitę jokiu būdu neužtikrina poilsio, taip pat nesukuria
galimybių dalyvauti socialiniame, visuomeniniame gyvenime ir neužtikrina kitų šeimos narių
poreikių patenkinimo.
39. Negana to, laikino atokvėpio paslaugos faktinis prieinamumas šeimoms, kurios pagal Aprašą
galėtų būti paslaugos gavėjais, šiai dienai praktiškai yra neįmanomas dėl institucijų neveikimo,
specialistų trūkumo. Pagal Aprašą, tais atvejais, kai laikino atokvėpio paslaugos atsakinga
institucija suteikti negali, asmenys, pageidaujantys ją gauti, yra įrašomi į eilę. Tokiu būdu, laikino
atokvėpio paslaugos tikslas yra absoliučiai nepasiekiamas. Šeimos paslaugos negauna, yra įrašomos
į laukiančiųjų sąrašus ir tokiu būdu kuriama fikcija, kad socialinė paslauga yra efektyvi, tuo tarpu
faktiškai tokia paslauga yra nesuteikiama laiku.
40. Taigi, laikino atokvėpio paslauga, kaip socialinė paslauga, kuri teikiama vaikams su negalia,
suaugusiems asmenims su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenims, kuriuos namuose augina,
prižiūri ir (ar) globoja (rūpina) kartu gyvenantys šeimos nariai, artimieji ir kurie laikinai dėl tam
tikrų priežasčių negali jais pasirūpinti, neužtikrina Specialius poreikius turintį asmenį
slaugančių/prižiūrinčių tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių teisės į poilsį, teisės į kasmetines atostogas. .
Ši paslauga iš esmės nėra funkcionuojanti, duomenų apie šios paslaugos apimtis negali pateikti nei
viena už paslaugos koordinavimą ir įgyvendinimą atsakinga institucija, duomenų apie faktinį šios
paslaugos prieinamumą, savivaldos institucijų faktiškai suteiktų paslaugų šeimoms skaičių taip pat
nėra.
41. Su aukščiau aprašyta situacija, kuomet tėvams/globėjams/kitiems prižiūrintiems nėra jokiais
būdais efektyviai užtikrinama teisė į poilsį, teisė į atostogas nuo slaugos/priežiūros, susiduria
kiekviena Specialių poreikių turintį asmenį slauganti/prižiūrinti šeima, Specialių poreikių turinčių
asmenų artimieji, taip pat broliai ir seserys.
42. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. V-1357
redakcija) patvirtinto Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų
apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ASPN aprašas) 2.1. punkte nurodyta, kad ambulatorinės
slaugos paslaugos namuose – licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos
paciento namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos
poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą.
43. ASPN aprašo 19 punkte nurodyta, kad ASPN gavėjai:

– vaikai, turintys negalią, t. y. asmenys iki 18 metų, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų,
reglamentuojančių socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą bei neįgaliųjų socialinę
integraciją, nustatyta tvarka yra nustatytas nesavarankiškumo lygis ir pripažintas sunkus ar vidutinis
neįgalumo lygis (19.1. punktas);
– suaugę asmenys, turintys negalią, t. y. asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų,
reglamentuojančių socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą bei neįgaliųjų socialinę
integraciją, nustatyta tvarka yra nustatytas nesavarankiškumo lygis ir nuolatinės slaugos poreikis
arba nuolatinės priežiūros I lygio poreikis, didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (19.2.
punktas);
– senyvo amžiaus asmenys, t. y. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, dėl amžiaus iš dalies ar
visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės
gyvenime bei sergantys lėtinėmis ligomis, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo
<…> (19.3. punktas);
– pacientai, kuriems po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras
funkcinis sutrikimas, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo, ir kurie kasdieniame
gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos (turi
būti pateikta užpildyta Bartelio indekso nustatymo lentelė su išvada) <…> (19.4. punktas);
– pacientai, kuriems yra atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir būtinas gleivių išsiurbimas iš
kvėpavimo takų (19.5. punktas).
44. Todėl darytina išvada, kad pagal ASNP aprašą teikiamos paslaugos taip pat neužtikrina tėvų
teisės į nepertraukiamą poilsį.
45. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.
A1-93 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo
Nr. A1-290 redakcija) (2020-07-01 suvestinė redakcija) „Dėl socialinių paslaugų katalogo“
patvirtinto Socialinių paslaugų katalogo (toliau – Katalogas) 4 punkte nurodyta, kad bendrosios
socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Bendrųjų
socialinių paslaugų tikslas – ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai
rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Bendrosios socialinės
paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose, asmens namuose ir kitose vietose, kur
organizuojamas socialinių paslaugų teikimas. Paslaugų teikimo trukmė / dažnumas priklauso nuo
asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio.
46. Katalogo 6 punkte įtvirtinta, kad specialiosios socialinės paslaugos yra visuma paslaugų,
teikiamų asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu
ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
Specialiųjų socialinių paslaugų tikslas – grąžinti asmens (šeimos) gebėjimus pasirūpinti savimi ir
integruotis į visuomenę ar tenkinti asmens gyvybinius poreikius teikiant kompleksinę pagalbą.
Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose.
Paslaugų teikimo trukmė / dažnumas priklauso nuo asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio.
47. Katalogo 8.1 punkte aprašytos pagalbos į namus paslaugos trukmė – iki 10 val. per savaitę, kai
teikiama laikino atokvėpio paslauga – pagal poreikį ir susitarimą tarp paslaugos teikėjo ir asmens,
bet ne daugiau nei 208 val. per metus.

48. Katalogo 8.91 punkte nurodyta, kad vaikų dienos socialinė priežiūra teikiama ne mažiau kaip 3
dienas per savaitę ir ne trumpiau nei 4 valandas per dieną. Paminėtina, kad ši paslauga teikiama tik
vaikams.

49. Katalogo 11.1 punkte aprašyta dienos socialinė globa yra teikiama dienos metu, o jos trukmė –
nuo 3 val. per dieną, iki 5 dienų per savaitę institucijoje ir/arba nuo 2 iki 10 val. per parą, iki 7 kartų
per savaitę asmens namuose.
50. Katalogo 11.2 punkte aprašyta trumpalaikė socialinė globa yra teikiama darbo savaitės metu,
vaikams su negalia – ne mažiau kaip 8 val. per parą, iki 1 mėn. asmens namuose arba ne mažiau
kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn. per metus, arba iki 5 parų per savaitę, neterminuotai institucijoje;
suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims – ne mažiau kaip 8 val. per parą, iki 1
mėn. asmens namuose arba ne mažiau kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn. per metus, arba iki 5 parų
per savaitę, neterminuotai institucijoje.
51. Įvertinus 34-50 punktuose nurodytas socialines paslaugas, darytina išvada, kad nei viena
socialinė paslauga neužtikrina nepertraukiamų paslaugų šeimai poreikio, o kartu ir neužtikrina
Specialius poreikius turinčius asmenis slaugančių/prižiūrinčių tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių teisės į
nepertraukiamą poilsį nuo slaugos/priežiūros.
52. Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad socialinių paslaugų tikslas –
sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti
savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę
atskirtį. To paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad socialinės paslaugos teikiamos
siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat
visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.
53. Apibendrinant, darytina išvada, kad šiuo metu egzistuojanti socialinių paslaugų apimtis
neužtikrina nepertraukiamų socialinių paslaugų šeimai, slaugančiai/prižiūrinčiai Specialiųjų
poreikių turinčius asmenis, socialinės paslaugos yra trumpalaikės, teikiamos dažniausiai darbo
savaitės metu, faktiškai – darbo dienos metu.
54. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialių poreikių turinčių asmenų specialūs poreikiai paprastai
neišnyksta praėjus tam tikram laikui, o yra nuolatiniai (pvz. sunkią negalią turinčių vaikų tėvai
slaugyti vaikus turės ne tik šiems būnant mažiems, tačiau sulaukus ir pilnametystės), todėl tokių

šeimų nariai, slaugantys/prižiūrintys Specialių poreikių turinčius asmenis, netenka ne tik fizinių
jėgų, tačiau tampa stipriai pažeidžiami emociškai, o tai kartu yra blogėjančios tiek fizinės, tiek
psichologinės, emocinės sveikatos priežastys.
55. Tėvams/globėjams/kitiems asmenims, prižiūrintiems/slaugantiems Specialių poreikių turinčius
asmenis, ne tik dėl nuolat patiriamo streso, išgyvenimų, tačiau ir dėl nesamos galimybės tinkamai
pailsėti nuolat sukuriamos prielaidos šeimos narių, prižiūrinčių/slaugančių Specialių poreikių
turinčius asmenis, išsekimui, perdegimui.
56. Institucijoms neužtikrinant net minimalių galimybių įgyvendinti teisę į poilsį pasinaudojant
socialinėmis paslaugomis, šeimų nariai psichologiškai pervargsta ir neturi jokios galimybės atstatyti
savo jėgas.
Dėl socialinių paslaugų lankstumo, socialinių paslaugų alternatyvų
57. Atsižvelgiant į tai, kad laikino atokvėpio paslauga iš esmės nėra funkcionuojanti, duomenų apie
šios paslaugos apimtis negali pateikti nei viena už paslaugos koordinavimą ir įgyvendinimą
atsakinga institucija, duomenų apie faktinį šios paslaugos prieinamumą, savivaldos institucijų
faktiškai suteiktų paslaugų šeimoms skaičių taip pat nėra, todėl ypatingai svarbu sudaryti
alternatyvias ir lanksčias atostogų nuo slaugos/priežiūros paslaugos gavimo galimybes
tėvams/globėjams/kitiems prižiūrintiems, numatant galimybę gauti kompensaciją už trečiųjų
asmenų suteiktas paslaugas įgyvendinant teisę į atostogas nuo slaugos/priežiūros.
58. Esant lanksčiai socialinės paslaugos gavimo galimybei, bus ne tik efektyviai įgyvendintas
socialinių paslaugų teikimo tikslas, tačiau bus išspręstas ir kitų socialines paslaugas teikiančių
institucijų pernelyg didelio užimtumo klausimas.
59. Kaip žinia, didele dalimi socialinių paslaugų prieinamumas priklauso nuo tokias paslaugas
teikiančių institucijų skaičiaus, taip pat darbuotojų, kurie suteikia konkrečią paslaugą, skaičiaus.
Visuotinai žinoma, kad siekiant gauti socialinę paslaugą šeimos yra priverstos laukti ir yra įrašomos
į laukiančiųjų sąrašus.
60. Suteikus galimybę pačioms šeimoms spręsti, rinktis institucijų teikiamas paslaugas arba
samdytis asmenis, kurie slaugytų/prižiūrėtų Specialių poreikių turinčius asmenis atostogų nuo
slaugos/priežiūros metu, laukiančiųjų eilės gauti socialines paslaugas sutrumpėtų. Taigi, tuo atveju,

jei dalis šeimų naudotųsi institucijų teikiamomis paslaugomis, o dalis – patys samdytųsi asmenis,
kurie slaugytų/prižiūrėtų Specialius poreikius turinčius asmenis, bendras socialinę paslaugą
gaunančių šeimų skaičius išaugtų.
61. Daliai tėvų/globėjų atsakomybė už medicininės slaugos paslaugų teikimą
slaugomam/prižiūrimam asmeniui dsuteikiama raštu (pasirašant atitinkamus dokumentus). Tačiau
tėvai/gobėjai tokiu atveju niekaip neapsaugomi nuo galimų rizikų bei tampa nepertraukiamai
atsakingi už medicininės slaugos nuolatinį ir nepertraukiamą teikimą ir nenumatomos jokios
alternatyvos poilsiui. Įvertinus tai, kad daliai Specialius poreikius turinčių asmenų atlikta
tracheostoma ar gastrostoma ir/ar būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų ir tokių asmenų
priežiūrai/slaugai yra numatytas sveikatos priežiūros specialistų (slaugytojų) dalyvavimas, būtina
paminėti, kad ASPN aprašo 25 punkte įtvirtinta, kad net tais atvejais, kai ASNP teikia slaugytojas,
ASPN teikiama tik turint stacionaro gydytojo siuntimą, kuriame nurodyta, kad paciento artimieji
stacionaro gydytojo yra apmokyti prižiūrėti pacientą. Paciento artimieji raštu patvirtina, kad
paciento priežiūra bus užtikrinama visą parą ir yra informuoti apie riziką, galinčią kilti tokį pacientą
slaugant namuose.
62. Darytina išvada, kad Specialių poreikių turinčio asmens, kuriam atlikta tracheostoma ar
gastrostoma ir/ar būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų, tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys yra
apmokyti prižiūrėti Specialius poreikius turintį asmenį, kiek tai susiję su tracheostomos,
gastrostomos priežiūra, apmokyti išsiurbti gleives iš kvėpavimo takų ir prisiima visą su tuo susijusią
riziką, kuri gali kilti tokį asmenį slaugant namuose.
63. Dėl šios priežasties, net tais atvejais, jei Specialių poreikių turinčio asmens, kuriam atlikta
tracheostoma ar gastrostoma ir/ar būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų tėvai/globėjai/kiti
prižiūrinyts pasirinktų atostogas nuo slaugos/priežiūros įgyvendinti samdant asmenį, kuris
slaugys/prižiūrės Specialių poreikių turintį asmenį, kuriam atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir/ar
būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų, jo namuose, tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys arba
gydytojas galėtų apmokyti asmenį, kuris slaugys/prižiūrės Specialių poreikių turintį asmens, kuriam
atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir/ar būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų.
64. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašome priimti atitinkamus sprendimus ir
inicijuoti teisės aktų priėmimo procesą, kad būtų įgyvendinta Specialių poreikių turinčių asmenų
šeimos narių teisė į poilsį, teisė į kasmetines atostogas, o būtent įtvirtintas atostogų nuo Specialių
poreikių turinčių asmenų slaugos/priežiūros teisinis reglamentavimas, numatantis, kad:

64.1. Specialių poreikių turinčius asmenis slaugantys/prižiūrintys tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys turi
teisę į kasmetines atostogas nuo slaugos/priežiūros;
64.2. Atostogų nuo slaugos/priežiūros trukmė – ne mažiau nei 4 savaites per kalendorinius metus ir
kas antrą savaitgalį. Atostogų nuo slaugos/priežiūros trukmė gali būti diferencijuojama atsižvelgiant
į Specialių poreikių turinčio asmens individualios poreikius, neįgalumo lygį, slaugos/priežiūros
poreikio lygį ir pan.
64.3. Tėvai/globėjai/ kiti prižiūrintys turi teisę pasirinkti išnaudoti numatytą atostogų nuo
slaugos/priežiūros trukmę nepertraukiamai arba išskirstyti atostogas kalendorinių metų bėgyje;
64.4. Atostogos nuo Specialių poreikių turinčių asmenų slaugos/priežiūros gali būti įgyvendinamos
atskirai nuo Specialių poreikių turinčio asmens, esant tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių pageidavimui.
Tokiu atveju, atsakinga institucija privalo suteikti Specialių poreikių turinčiam asmeniui socialines
paslaugas visą atostogų nuo slaugos/priežiūros laikotarpį (apgyvendinimas, priežiūra, asmeninis
asistentas Specialių poreikių turinčio asmens namuose ir pan.);
64.5. Kai yra tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių prašymas, atostogas nuo slaugos/priežiūros
tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys gali organizuotis savarankiškai samdant Specialių poreikių turintį
asmenį slaugančius/prižiūrinčius asmenis (aukles, asistentus ir pan.). Tokiais atvejais, atsakinga už
paslaugos suteikimą institucija įsipareigoja kompensuoti tėvų/globėjų patirtas faktines išlaidas,
kurios sudaro 7488 Eur 1 Specialiuosius poreikius turinčiam asmeniui per vienerius kalendorinius
metus.

65. Prašome atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir siūlymus, tinkamai ir tiksliai identifikuoti esamą
problemą bei imtis aktyvių veiksmų siekiant išspręsti susidariusią situaciją, sudaryti aiškų ir
nuoseklų veiksmų planą, kad šeimoms būtų sudarytos atostogų nuo slaugos/priežiūros aktyvus
rėžimas, padėsiantis šeimos nariams pailsėti reguliairiai ir informuoti Lietuvos negalios
organizacijų forumą bei raštą pasirašiusius fizinius asmenis bei organizacijas.
66. Įgyvendinus nurodomus siūlymus bus užtikrinta ne tik socialiai pažeidžiamų asmenų teisė į
poilsį, bet ir socialinių paslaugų efektyvumas ir prieinamumas taps didesnis. Asmenims,
pageidaujantiems savarankiškai organizuoti atostogas nuo slaugos ir samdyti trečiuosius asmenis
Specialių poreikių turinčio asmens priežiūrai/slaugai bei vėliau teikti prašymą atsakingai institucijai
kompensuoti patirtas faktines išlaidas, bus sudaryta galimybė lanksčiai pasirinkti paslaugų Specialių
poreikių turinčiam asmeniui teikėją pagal individualius Specialių poreikių turinčio asmens
poreikius, lanksčiai organizuoti atostogų trukmę.
67. Kartu pažymėtina ir tai, kad įgyvendinus tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių teisę į poilsį, pagerės
tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių asmenų fizinė, emocinė ir psichinė sveikata, padidės tėvų/globėjų/kitų
prižiūrinčių darbo našumas, pagerės Specialių poreikių turinių asmenų integracija į visuomenę,
pasiruošimas gyventi savarankiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių
fizinės ir emocinės sveikatos išsaugojimas (atstatymas) padės išvengti ar sumažinti
tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių sveikatos problemų tikimybę, o tai kartu reiškia, kad tokiu būdu gali
būti sumažinti ir tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių sveikatos priežiūros kaštai.
68. Dar daugiau, Specialius poreikius turinčių asmenų tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys galės ne tik
kokybiškai pailsėti, tačiau ir skirti kokybišką laiką kitiems savo šeimos nariams – sutuoktiniams,

kitiems vaikams, tėvams ir pan. Taip bus išlaikyti tvirtesni šeimyniniai santykiai.
69. Be to, suteikus galimybę lanksčiai organizuoti atostogų nuo slaugos/priežiūros paslaugą, bus
sukuriamos naujos darbo vietos asmenims, kuriuos tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys samdys.

Raštą pasirašė 312 šeimų, LNF  ir kitos negalios organizacijos