Ar ES Prieinamumo aktas pakeis Lietuvos žmonių su negalia gyvenimą?

Europos Sąjungos Prieinamumo aktas (Aktas), numatantis prievolę ES rinkoje užtikrinti žmonėms su negalia prieinamus gaminius ir paslaugas, gali iš esmės pakeisti žmonių su negalia galimybes gyventi savarankiškai. Tačiau pokyčio mastas kiekvienoje šalyje skirsis priklausomai nuo to, formaliai ar ambicingai bus pasižiūrėta į šiame dokumente numatomus įsipareigojimus. Jei norime ambicingojo varianto, turime įsitraukti patys, nes esame suinteresuotoji šio Akto įgyvendinimo pusė.

Europos Neįgaliųjų Forumas parengė rekomendacijas, kuriose pateikia patarimus, kaip elgtis Europos negalios organizacijoms, kad šis dokumentas suteiktų kuo daugiau naudos žmonių su negalia bendruomenei.

Europos prieinamumo akto perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių rinkinys 

Kokius gaminius ir paslaugas apima Prieinamumo aktas?

 Prieinamumo akto taikymo sritis yra ribota(2 str.). Akte daugiausia dėmesio skiriama skaitmeniniams gaminiams ir paslaugoms, bet jis neapima tokių sričių kaip sveikatos priežiūros paslaugos, švietimas, transportas, gyvenimo sąlygos ar buitinė technika. Apstatytos aplinkos prieinamumo reikalavimų įgyvendinimas priklauso nuo ES šalių valios. Aktas apima:

gaminius, kurie bus pateikti rinkai po 2025 m. birželio 28 d.:

• bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinės įrangos sistemas (t. y. kompiuterius, planšetinius kompiuterius, nešiojamuosius kompiuterius) ir toms aparatinės įrangos sistemoms skirtas operacines sistemas (pvz., „Windows“ arba „MacOS“);
• mokėjimo terminalus (pavyzdžiui, parduotuvėse arba restoranuose);
• savitarnos terminalus, susijusius su paslaugomis, kurioms taikoma ši direktyva (bankomatus, bilietų pardavimo automatus, registracijos automatus ir interaktyvius informacijos teikimo savitarnos terminalus, išskyrus terminalus, kurie yra transporto priemonių, orlaivių, laivų arba riedmenų įmontuotos sudedamosios dalys);
• vartotojų galinius įrenginius su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojamais elektroninių ryšių paslaugoms teikti (kitaip tariant, išmaniuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius, kuriais galima skambinti);
• vartotojų galinius įrenginius su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojamais prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (pavyzdžiui, tokią televizijos įrangą, kaip išmanieji televizoriai, apimantys skaitmeninės televizijos paslaugas);
• e. skaitykles (pavyzdžiui, „Amazon Kindle“ arba „Tolino“ e. skaityklę).

paslaugas, kurios bus teikiamos vartotojams po 2025 m. birželio 28 d.:

• elektroninių ryšių paslaugas (pavyzdžiui, telefonijos paslaugas);
• paslaugas, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (pavyzdžiui, televizijos kanalų svetainės arba tokios programėlės, kaip „BBC iPlayer“ bei tokios užsakomųjų vaizdo paslaugų platformos, kaip „Netflix“);
• šiuos keleivinio transporto paslaugų elementus (išskyrus miesto, priemiesčių ir regionines paslaugas, kurioms taikomi tik 5 punkte nurodyti elementai):

1. interneto svetaines;
2. mobiliąsias programas;
3. elektroninius bilietus ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugas;
4. informacijos apie transporto paslaugas teikimą, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku;
5. interaktyvius savitarnos terminalus, išskyrus tuos, kurie yra transporto priemonių įmontuotos sudedamosios dalys.

• banko paslaugas vartotojams (pavyzdžiui, pinigų išėmimą, pervedimus, elektroninę bankininkystę, banko sąskaitos atidarymą);
• e. knygas;
• e. prekybą (reiškiančią interneto svetaines arba mobiliąsias programas, per kurias įmonės parduoda savo gaminius arba teikia paslaugas internetu).

kitus, su taikymo sritimi susijusius, elementus:

• atsakymus į skubios pagalbos pranešimus, kurie gaunami Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112;
• apstatytą aplinką, kuria naudojasi paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, klientai (neprivaloma);
• gaminių ir paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, viešuosius pirkimus ;
• kitus arba būsimus ES teisės aktus, kuriuose nurodyti prieinamumo įpareigojimai .

Aktą konkrečiuose punktuose taip pat riboja tokios išimtys:

• savitarnos terminalai, kurie yra transporto priemonių, orlaivių, laivų arba riedmenų įmontuotos sudedamosios dalys, neprivalo būti prieinami;
• interneto svetainės, mobiliosios programos, elektroniniai bilietai ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugos bei informacijos apie transporto paslaugas teikimas, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku apie miesto, priemiesčių ir regionines transporto paslaugas, neprivalo būti prieinami;
• banko paslaugos apsiriboja vartotojams teikiamomis paslaugomis, išskyrus negalios darbą finansų sektoriuje (daugiau paaiškinimų ir patarimų ;
• Aktas netaikomas atsakymui į pranešimus, kurie gaunami nacionaliniais pagalbos telefono numeriais.

Kokios yra Prieinamumo akto įgyvendinimo stadijos ir terminai?

Aktas įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d., todėl galutiniais terminais visada yra laikoma atitinkamų metų birželio 28 d. Valstybės narės ir tarnybos gali įgyvendinti nuostatas iki nustatyto termino.

2022 m.  – galutinis terminas, iki kurio valstybės narės turi priimti ir paskelbti nacionalinius teisės aktus, reglamentus ir administracines nuostatas, besilaikydamos Akto. Tų nuostatų tekstą jos turi nedelsdamos pateikti Komisijai.

2025 m. – galutinis terminas, iki kurio valstybės narės turi pritaikyti šias priemones.

2027 m.   – galutinis terminas, iki kurio valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų galima atsakyti į skubios pagalbos pranešimus, gaunamus Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

2030 m.   – galutinis terminas, iki kurio tarnybos turi nustoti naudoti neprieinamus gaminius, kurie buvo naudoti iki 2025 m. birželio 28 d.

2030 m.   – galutinis terminas, iki kurio Europos Komisija turi pateikti pirmąją ataskaitą dėl šio Akto taikymo. Po to ši ataskaita privalo būti teikiama kas penkerius metus.

2045 m.   – paskutinė galima data, iki kurios tarnybos gali naudoti neprieinamus savitarnos terminalus. Tarnybos gali ir toliau naudoti savitarnos terminalus, kurie buvo naudoti iki 2025 m. birželio 28 d., kol baigsis šių terminalų ekonominis tarnavimo laikas, bet ne ilgiau kaip 20 metų nuo jų naudojimo pradžios.

Leidinys „Europos prieinamumo akto perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių rinkinys” išverstas iš Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2020 metų projekto lėšų.