Kasmet kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje žmonėms su negalia pritaikyti bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir sveikatos priežiūros įstaigą – tokią siekiamybę memorandumu įtvirtino Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) drauge su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ir Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis.
Šiuo memorandumu siekiama užtikrinti, kad 2020-aisiais ir kiekvienais kitais metais Lietuvos savivaldybės kartu su minėtomis ministerijomis sutelktų pastangas ir įsipareigotų pritaikyti žmonėms su negalia bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą. Pritaikymas apimtų tokius dalykus kaip patekimas į objektą, prieinama aplinka patalpose, specialistų paslaugos, specialios ugdymo priemones ir kita.
LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė tikisi, kad šis memorandumas taps rimtu ir pamatuojamu nacionalinio lygmens ir savivaldos politikų įsipareigojimu savo šalies piliečiams: „Tikiu, kad šis dokumentas paskatins savivaldybes peržiūrėti savo planus ir prioritetus, randant juose vietos svarbiausių paslaugų prieinamumui užtikrinti. Įsipareigojimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neambicingas, tačiau, iš tiesų, kokybiškas pastatų ir paslaugų pritaikymas yra didelis iššūkis. Todėl jei savivaldybės laikysis šio pažado, žmonių su negalia padėtis visoje Lietuoje nuosekliai gerės”.
Memorandumo idėją pasiūlė LNF, kai 2018 metais organizavo eitynes “Miestas visiems”. Eisenos dalyviai skanduodami reikalavo miesto visiems – t.y. galimybės patekti į visuomeninius objektus, gauti visiems priklausančias paslaugas, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos, taip pat teisės suprasti informaciją pritaikant ją skirtingų negalių piliečiams.
Praėjo beveik dveji derybų ir kompromiso paieškų metai. Buvo atliekamos apklausos ir tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokia gi tikroji situacija dėl šių įstaigų prieinamumo. Kokie tikrieji skaičiai. Tie skaičiai skirtingi, atsižvelgiant, ar prieinamumą vertina pačios įstaigos, ar tikrina neįgaliųjų organizacijos vietoje.
Galiausiai, skaičiai skaičiais, o žmonių gyvenimai yra žmonių gyvenimai. Švietimo ir sveikatos įstaigų neprieinamumas nėra tik atsitiktiniai nepatogumai – tai sisteminė diskriminacija. Dėl neprieinamos aplinkos ar nepritaikytų paslaugų netekti galimybės mokytis su visais, gauti kokybišką išsilavinimą ir kvalifikuotą darbą – didžiulė problema. Tai žmonių su negalia stūmimas į visokeriopą atskirtį – emocinę, fizinę, finansinę.
Fizinės aplinkos prieinamumas įvairių negalių žmonėms yra viena iš pagrindinių jų savarankiškumo sąlygų. Dažniausiai girdime apie prieinamumą judantiems vežimėliais, tačiau viešosios erdvės turi būti pritaikytos ir neregiams/silpnaregiams, klausos negalią turintiems, sunkiau besiorientuojantiems ar kognityvinių, raidos problemų turintiems žmonėms.
Tačiau prieinamumas neapsiriboja tik fizine aplinka. Prieinamos turi būti ne tik erdvės, bet ir paslaugos bei informacija. Paprastai kalbant – gydytojai, mokytojai ir kiti visuomeninių paslaugų teikėjai turi gebėti dirbti su visais piliečiais, turėti tam reikalingą iįrangą ar pagalbą, o visuomenei skirta informacija, esant poreikiui, privalo būti teikiama visomis formomis – gestų kalba ar lengvai skaitomu tekstu.
Primename, kad dar 2017 m. LNF narių (Lietuvos žmonių su negalia sąjungos)atlikti tyrimai parodė, kad tik penktadalis sveikatos įstaigų yra visiškai prieinamos žmonėms su negalia. Net 70 proc. sveikatos paslaugų įstaigų nepritaikytos žmonėms su regėjimo negalia: laiptai, stiklinės durys – nepažymėti, nuorodos, kabinetų numeriai ir kita informacija pateikta per mažu šriftu arba netinkamu kontrastu, nėra taktilinių indikatorių, vedančių iki registratūros.
Švietimo įstaigų prieinamumas yra dar mažesnis. Tik10 proc. mokyklų yra pilnai pritaikytos mokiniams su negalia, judantiems vežimėlių pagalba ir tik 3 proc. mokyklų yra pilnai pritaikytos regos negalios žmonėms
Parengta pagal LSA ir LNF informaciją.
