Pradžia Pagrindinė veikla Švietimas

Švietimas

Švietimas
Wyvern mokykla Didžiojoje Britanijoje

Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ parengta alternatyvi ataskaita apie žmonių su negalia padėtį Lietuvoje rodo, kad esame viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje vis dar egzistuoja specialiosios mokyklos vaikams su negalia ir ypač dažnai skiriamas mokymas namuose.

„Lietuvos neįgaliųjų forumo“ surinktais duomenimis, apie pusė vaikų su negalia mokosi izoliacijos sąlygomis: 2014–2015 mokslo metais specialiosiose mokyklose mokėsi 3663 mokiniai, o namų mokymas 2014 metais skirtas daugiau nei 400-tams vaikų. Integruotai, bendrose mokyklose, mokosi apie 4000 mokinių su negalia. Kad žmonių su negalia švietimas Lietuvoje yra nevisavertis įrodo ir silpnas jų dalyvavimas aukštojo mokslo sektoriuje – studentų su negalia skaičius aukštosiose mokyklose jau ilgą laiką neviršija 1000, o tai yra mažiau nei 1 proc. visų studijuojančiųjų.

Įtraukiam švietimui Lietuvoje nesudaromos nei fizinės, nei kvalifikacinės sąlygos:

• Žmonių su negalia organizacijų duomenimis, daugiau nei pusė visų švietimo įstaigų yra neprieinamos žmonėms su judėjimo negalia. Į mokyklą patekti negalintiems vaikams skiriamas mokymas namuose. Tokia išeitis vertinama kaip sistemos yda, nes izoliuoja vaiką, stabdo jo socialinių įgūdžių raidą ir apsunkina patekimą į aukštąsias mokyklas.

• Vaikų su negalia tėvų apklausa rodo, kad jie norėtų leisti savo vaikus į bendras mokyklas, jeigu ten būtų užtikrinamas tinkamas ugdymas. Visgi, dauguma Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų yra nepasiruošusios priimti vaikų su regėjimo, klausos ar intelekto sutrikimais dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir vis dar išliekančių neigiamų nuostatų šių vaikų atžvilgiu. Mokyklose trūksta ir tinkamai pritaikytos metodinės mokymo medžiagos. Esant tokiai situacijai regėjimo ar klausos negalią turintys vaikai dažniausiai renkasi specializuotas mokyklas, kurios bent jau užtikrina išsilavinimo lygį, o vaikams su intelekto sutrikimais dažnai skiriamas mokymas namuose.

• Žmonių su negalia organizacijos pastebi, kad mokinio krepšelis vaikams su negalia yra nepakankamas, nes neužtikrina būtinų paslaugų siekiant ir visaverčio šių mokinių švietimo.
Siekdami, kad Lietuvos švietimo sistema prisidėtų prie žmonių su negalia integracijos, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumo“ nariai siūlo:

• Teisės aktais įtvirtinti draudimą nepriimti mokinių į bendrojo lavinimo mokyklas dėl su negalia susijusių aplinkybių arba sąlygų.
• Teisės aktuose įtvirtinti prievolę visus švietimo įstaigų pastatus pritaikyti žmonėms su negalia.
• Privalomas pedagogų kvalifikacijos kėlimas dėl darbo su vaikais su specialiaisiais poreikiais (lietuvių gestų kalbos pradmenys, brailio raštas ir kt. įgūdžių formavimas).
• Individualizuoti mokinio krepšelio dydį priklausomai nuo mokinio situacijos ir poreikių.

Švietimo sistema turi lemiamą įtaką žmonių su negalia padėčiai visuomenėje, nes užtikrina jų visavertę integraciją ir dalyvavimą darbo rinkoje. Geroji praktika ir tyrimai rodo, kad sėkmingiausiai ši grupė visuomenėje įsitvirtina tose šalyse, kur švietimo sistema nuo žemiausių grandžių užtikrina žmonių su negalia įtraukimą į bendras ugdymo įstaigas. Tokią pareigą įtvirtina ir tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai, tarp jų ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais. Nors Konvencija Lietuvoje vadovaujamasi jau šeštus metus, progresas švietimo sistemoje labai menkas, o kai kuriose srityse pastebimas netgi priešingas procesas.