Pradžia Naujienos Seimo TS-LKD frakcijos narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pranešimas: „Ministrui A. Verygai – neįgaliųjų...

Seimo TS-LKD frakcijos narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pranešimas: „Ministrui A. Verygai – neįgaliųjų priekaištai dėl nesprendžiamų problemų“

Konferencijos dalyviai: Rūta Udraitė Mikalauskienė, Henrika Varnienė, Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, Dana Migaliova ir Kristina Dūdonytė
Konferencijos dalyviai: Rūta Udraitė Mikalauskienė, Henrika Varnienė, Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, Dana Migaliova ir Kristina Dūdonytė

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, Seimo Neįgaliųjų komisijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sukvietė neįgaliųjų organizacijų atstovus viešai išsakyti jau seniai susikaupusias problemas, su kuriomis susiduria šie žmonės ir jų šeimos nariai.

„Matydami, kaip nelanksčiai reaguojama arba apskritai nereaguojama į neįgaliųjų problemas, ir aš, Neįgaliųjų komisijos narė, ir pačios neįgaliųjų organizacijos, bandėme rasti galimybę pabendrauti su sveikatos apsaugos ministru gyvai, o susitikti nepavykus, raštais. Atsakymus į išsakytas problemas gauname biurokratiškus, kuriuose tikinama, kad sistema veikia gerai. Tačiau kalbantis su pačiais neįgaliaisiais, taip pat ir ši spaudos konferencija parodė, tampa aišku, kad taip nėra“, – teigė Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ administracijos direktorė Henrika Varnienė pabrėžė, kad viena yra įstatymais nustatyta tvarka, visai kita – realybė. Pavyzdžiui, sauskelnės, kurių pagal teisės aktus neįgaliems vaikams priklauso po dvi per dieną, nuo 18 metų jau tik po vieną – jų nėra nei tinkamos kokybės, nei dydžių. Galų gale jos apskritai nėra kompensuojamos. Panašiai yra ir su ortopedine avalyne, kuri tokiais atvejais yra gydomoji priemonė – neįgaliems vaikams priklauso dvejos poros batų per metus, tačiau realybėje, dėl gamybos vėlavimų ir tvarkos, kad kitus batus galima užsakyti tik po pusės metų, šia teise praktiškai nepavyksta pasinaudoti.

Kristina Dūdonytė pasidalijo asmenine patirtimi, kad praktiškai niekada nepavyksta užsakytą produktą gauti laiku, todėl vasarinius batus neretai atsiima jau prasidėjus šaltajam sezonui.

Spaudos konferencijoje buvo suteikta galimybė akivaizdžiai palyginti lietuviškos akredituotos produkcijos ir užsienyje gamintų batų kokybę bei estetinę išvaizdą.

„Kodėl valstybė moka už nekokybišką prekę?“ – retoriškai klausė Henrika Varnienė, komentuodama Lietuvos gamintojų ortopedinių batų produkciją. Ji taip pat pažymėjo, kad nėra tekę girdėti apie atliekamą garantinį avalynės remontą, kurį turėtų atlikti gamintojas, be to, neįgaliesiems bei juos prižiūrintiems artimiesiems trūksta informacijos apie galimybę gauti valstybės kompensaciją už savarankiškai užsienyje įsigytas ortopedines priemones.

Asociacijos „Spina Bifida“ atstovė Rūta Udraitė-Mikalauskienė pasidalino patirtimi dėl valstybės kompensuojamų kateterių, pažymėdama, kad valstybė skiria pinigus tik patiems pigiausiems, kurie yra ir skausmingi, ir nekokybiški. Bet to, ji atkreipė dėmesį, kad vyriški kateteriai yra brangesni, todėl berniukų tėvai turi mokėti didesnę priemoką, o tai gali būti vertinama kaip diskriminacija.

Lina Gulbinė, auginanti neįgalų vaiką mama, apgailestavo, kad pagal naują Sveikatos ministerijos tvarką jos dukrai būtini vaistai pabrango, už kai kuriuos tenka primokėti dvigubai daugiau. Epilepsija sergančiųjų tėvai patiria, kad taip atsitiko su ne viena vaistų rūšimi. Vaistų keitimas tokios ligos atveju nėra išeitis, nes sukelia ligos komplikacijas.

Bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova atkreipė dėmesį, kad proto negalią turintiesiems valstybė apskritai nenumato jokių kompensuojamų medicininių priemonių, nors tarptautiniu mastu tai daroma. Atsiduriame situacijoje, kai siekdami padėti tėvams medikai yra priversti apeiti valstybės sukurtus barjerus, priskiriant proto negalią turintiems fizines ligas, kad jiems būtų skirta valstybės pagalba.

„Neįgaliųjų organizacijos ieško dialogo, bet iki šiol ministras Aurelijus Veryga neranda laiko susitikti su jų atstovais. Deja, akivaizdu, kad valstybei trūksta geranoriškumo, tiek kalbant apie tokias paprastas, bet kasdienybėje būtinas priemones kaip ortopedinė avalynė, sauskelnės ar kateteriai – jų arba per mažai, arba jos nekokybiškos, arba vėluoja; tiek dėl paties ministro požiūrio, kai ministras neranda laiko įsigilinti į tai, ką apie medicininių priemonių bei vaistų kompensavimo ir tiekimo problemas sako patys neįgalieji. Tikiuosi, kad pradėjus viešai kelti susikaupusias skaudžias problemas, ministras atras laiko išklausyti ir priimti atitinkamus sprendimus“, – apibendrindama spaudos konferencijoje išsakytus skaudulius pabrėžė Seimo narė.

Pranešimas parengtas LRS narės R. Morkūnaitės Mikulėnienės