Pradžia Naujienos Pirmą kartą neįgalieji laimėjo bylą prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją ir atsakingas savivaldybes...

Pirmą kartą neįgalieji laimėjo bylą prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją ir atsakingas savivaldybes dėl diskriminacijos per rinkimus

Žmogus su negalia prie pritaikyto balsavimo stalo
Žmogus su negalia prie pritaikyto balsavimo stalo

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės per 2016 metų rinkimus nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti žmonėms su judėjimo negalia, nes neužtikrino pritaikytos aplinkos. Toks sprendims paskelbtas balandžio 26 dieną, priteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjai – du žmonės su judėjimo negalia. Žalą turės sumokėti VRK ir atsakingos savivaldybės. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje buvo įtraukta asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Išnagrinėjęs bylą dėl dviejų pareiškėjų su negalia rinkimų teisės pažeidimo, diskriminacijos dėl negalios ir žalos atlyginimo, teismas nustatė, jog valstybė neužtikrino neįgaliųjų teisių visaverčiai dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose.

Valstybė veikė nerūpestingai ir neužtikrino, kad apygardų, miestų, rajonų rinkimų, referendumo komisijos kartu su savivaldybėmis pasirūpintų, kad balsavimo patalpos, jų inventorius ir aplinka atitiktų nustatytus reikalavimus bei leido vykdyti rinkimus tam nepritaikytose patalpose, tokiu būdu diskriminuodama pareiškėjus asmenų, neturinčių negalios atžvilgiu. Prieš Seimo rinkimus Lietuvos neįgaliųjų forumas ne kartą informavo Vyriausiają rinkimų komisiją apie neįgaliųjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, nesuteikiant tinkamų balsavimo patalpų ir įrangos judėjimo ir/ar regėjimo negalią turintiems asmenims.

LNF skaičiavimu, remiantis rinkimų apylinkių pateiktais duomenimis, per 2016 metų rinkimus iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenims su negalia, t.y. daugiau kaip 60 proc rinkimų apylinkių buvo netinkamos žmonėms su judėjimo negalia, senyvo amžiaus asmenims. Būtent balsavimo patalpų tinkamumą bei jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų porekiams privalo užtikrinti tiek VRK, tiek savivaldybės, kurios atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams. Tuo metu byloje nustačius, kad pareiškėjams nebuvo tinkamai užtikrinta teisė balsuoti, nes patalpos nebuvo tinkamai pritaikytos, atitinkamų savivaldybių neteisėti veiksmai buvo nustatyti, o VRK nesiėmė visų įmanomų veiksmų, siekiant užtikrinti neįgalių asmenų teisę tinkamai balsuoti.

Teismas taip pat pripažino, kad atsakovų teiginiai, kad įrengti tinkamų patalpų balsavimui jos neturi lėšų, nėra reikšmingi, t. y. lėšų trūkumas negali būti pagrindu, suteikiančiu teisę nevykdyti imperatyvių teisės aktų nuostatų ir atleisti nuo atsakomybės.
Teismas taip pat nesutiko su atsakovų teiginiais, kad pareiškėjai galėjo pasinaudoti alternatyviais balsavimo būdais (pvz. balsuoti kt. Rinkimų apylinkėje, iš anksto ar balsuoti namuose) ir pažymėjo,kad pasirinkti pareiškėjams alternatyvius balsavimo būdus yra pareiškėjų teisė, bet ne pareiga, pareiškėjai turi diskrecijos teisę pasirinkti balsavimo būdą, ir atitinkamos valstybės institucijos turi užtikrinti tinkamą balsavimą.

Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2018 m. sausio 24 d. Bylos nagrinėjimas vyko 2018 m. balandžio 9 d. Prieš tai 2016 m. spalio ir lapkričio mėn. Lietuvos neįgaliųjų forumas kartu su pareiškėjais kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundais dėl pažeidimų Seimo pirmojo turo metu ir pakartotiniuose rinkimuose. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2016 m. gruodžio 21 d. pažymoje konstatavo lygių galimybių pažeidimus dėl balsavimo namuose kaip vienintelės galimybės dalyvauti rinkimuose dėl nepritaikytų balsavimo patalpų bei balsavimo priemonių neužtikrinimo, kurie pažeidžia JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 str.

2010 m. Lietuva ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją turėjo imtis konkrečių veiksmų įgyvendinti Konvenciją, t.y. įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo kasdieniame gyvenime, be to įsipareigoja imtis visų įstatymų leidybos, administracinių ir kitokių priemonių, kad būtų įgyvendintos visos pripažintos teisės. Taigi jau nuo 2010 m. pabaigos Lietuvoje turėjo imtis konkrečių veiksmų, kad asmenys su negalia nebūtų diskriminuojami ir balsavimo bei dalyvavimo rinkimuose srityse.

JT Neįgaliųjų teisių komitetas 2016 m. balandžio mėn. pateikęs rekomendacijas Lietuvai rekomendavo užtikrinti prieigą prie prieinamų balsadėžių, rinkimų medžiagos, balsavimo vietų, ir kitų aktualių dalykų, bei užtikrinti laisvai pasirinktos, pakankamos ir būtinos paramos teikimą, kad balsuoti galėtų visi asmenys, nepaisant negalios pobūdžio. tačiau nieko nedarė, kad jų pažeidimų būtų išvengta ar kad būtų sudarytos lygios galimybės realizuoti teises.

Šių rekomendacijų reikšmė akivaizdi – Lietuvos Respublika privalėjo remtis rekomendacijomis, užtikrinant technines ir organizacines priemones rinkimų teisės įgyvendinimui 2016 metų Seimo rinkimuose. Dėl šios priežasties VRK, savivaldybės privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas ir imtis visų įmanomų priemonių tinkamam rinkimų proceso organizavimui.

Būtent tai ir pažymima teismo sprendime. Tikimės, kad šis teismo sprendimas taps precedentu asmenims su negalia siekiant jų teisių užtikrinimo, o valstybės institucijoms paskata įgyvendinti teisės aktų reikalavimus dėl visuomeninės paskirties pastatų pritaikymų neįgaliųjų preikiams.

Dėkojame Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinei bendrijai “Invoco” už bendrą darbą siekiant neįgaliųjų teisių apsaugos.

pazeidimai pilaitės rinkiminė apygarda
Rinkimai 2016 m.