Neįgaliųjų organizacijos parengė bendrą poziciją dėl Nacionalinio susitarimo
Lietuvos neįgalieji parengė bendrą poziciją dėl Nacionalinio susitarimo, kurią rytoj pristatys Ministrui Pirmininkui bei kitiems Vyriausybės nariams.
Vakar, t.y. rugsėjo 28 d. Lietuvos neįgaliųjų organizacijos parengė bendrą poziciją dėl Nacionalinio susitarimo bei praėjusį trečiadienį SADM visuomenei pateiktų siūlomų priemonių socialinių išmokų mokėjimui užtikrinti. Rytoj ši pozicija bus oficialiai pristatyta. Į susitikimą su Ministru Pirmininku A.Kubiliumi bei kt. Vyriausybės atstovais vyks D.Migaliova (Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė), R.Kavaliauskaitė (Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė), D.Juodkaitė (VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė), Z.Jančauskis (Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas), O.Petrauskas (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas), kurie išdėstys neįgaliųjų nuomonę šiais klausimais:
-
Dėl siūlomų priemonių socialinėms išmokoms: dėl nuolatinės slaugos bei priežiūros (pagalbos) tikslinių išmokų bei dirbančių neįgaliųjų netekto darbingumo gaunamų pensijų;
-
Dėl 2003-2012 m. Nacionalinės Žmonių su negalia socialinės integracijos programos reformos;
-
Dėl 2010 m. 2.1 programai “Neįgaliųjų socialinė integracija” skiriamų biudžeto lėšų.
NEĮGALIŲJŲ ORGANIZACIJŲ PASIŪLYMAI DĖL NACIONALINIO SUSITARIMO
Lietuvos neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios 253 tūkst. Lietuvos neįgaliųjų (apie 7 proc. visų Lietuvos gyventojų), susipažinusios bei įvertinusios Nacionalinio susitarimo projekte numatytas siūlomas priemones socialinių išmokų mokėjimo užtikrinimui, siekia, kad išmokų sumažinimas ir socialinio draudimo įmokų tarifų peržiūrėjimas būtų susietas su 2.1 programa “Neįgaliųjų socialinė integracija”.
Teikiame neįgaliųjų poziciją šiais klausimais:
1. Dėl siūlomų priemonių socialinėms išmokoms: dėl nuolatinės slaugos bei priežiūros (pagalbos) tikslinių išmokų bei dirbančių neįgaliųjų netekto darbingumo gaunamų pensijų
Neįgaliųjų organizacijos reikalauja, kad neįgaliesiems mokamos išmokos ir pensijos būtų mažinamos tik vieną kartą.
1.1. Dėl socialinės slaugos ir priežiūros išmokų:
Priemonėse siūloma mažinti visas kompensacines išmokas, t.y., „artistų kompensacines išmokas, šalpos kompensacijas, tikslines kompensacijas specialiesiems poreikiams (priežiūrai ir slaugai)“. Nurodoma, jog tikslinės kompensacijos priežiūrai ir slaugai bei šalpos kompensacijos nesumuojamos, bet mažinamos 15 proc.
Mūsų (neįgaliųjų organizacijų) komentaras: socialinės slaugos ir priežiūros išmokos mokamos sunkiausią negalią turintiems asmenims (visiška negalia, 60-100 proc. darbingumo netekę asmenys, neįgalūs vaikai, kuriems nustatyta pastovi nuolatinės slaugos ir priežiūros būtinybė). Mažinant tikslines kompensacijas siūlome griežtai peržiūrėti nuolatinės priežiūros (pagalbos) skyrimo tvarką, atsižvelgiant į negalios pobūdį ir laipsnį, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo galimybių, bet užtikrinant, kad nenukentėtų sunkiausią negalią turintys asmenys, jų tėvai ar globėjai. Mažinant socialinės slaugos ir priežiūros išmokas skaudžiai nukentės mažiausiai 120 tūkst. sunkią negalią turinčių Lietuvos neįgaliųjų. Neišvengiamai išaugs neįgaliųjų – vaikų ir suaugusių – atidavimas į valstybines globos įstaigas, o tai didins socialinei valstybės globai skiriamas išlaidas iš valstybės biudžeto. Vien žmonių su proto, psichikos ir kompleksine negalia (24 proc. visų neįgaliųjų) socialinės globos įstaigų išlaidos valstybei 2007 m. sudarė 114,7 mln. Lt. Globos įstaigose vieno neįgaliojo išlaikymas valstybei kainuoja nuo 1700 Lt iki 3500 Lt sunkios negalios atveju. Namuose globojami sunkios negalios neįgalieji valstybei kainuoja pigiau, tačiau jiems būtinas bazinių paslaugų užtikrinimas.
1.2. Dėl dirbančių neįgaliųjų pensijų mažinimo:
Lietuvos neįgaliųjų asociacijos siūlo dirbantiems neįgaliesiems nemažinti pensijų, kurių netektas darbingumas yra (60-100 proc.). Šiandien vidutinė netekto darbingumo pensija siekia 600 litus, invalidumo – apie 730 litų, o vidutinė senatvės pensija – 830 litų.
Mūsų (neįgaliųjų organizacijų) komentaras: mažinant dirbančių neįgaliųjų pensijas pagal SADM nurodytus paskaičiavimus bus sunaikinta neįgaliųjų užimtumo ir profesinės reabilitacijos sistema.
2. Dėl 2003-2012 m. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos reformos
Iš Valstybės biudžeto socialinės neįgaliųjų integracijos 2010 m. programai 2.1. „Neįgaliųjų socialinė integracija“ planuojama skirti net 30 proc. mažiau lėšų, nei skirta 2009 m.
Mūsų (neįgaliųjų organizacijų) komentaras: Šiuo metu pradedama vykdyti programos reforma neigiamai atsilieps paslaugų kokybei ir kiekybei. Reforma vykdoma atsižvelgiant į LR Valstybės kontrolės ataskaitą „Neįgaliųjų socialinė integracija“ (2007 m. rugsėjo 28 d., Nr. VA-P-10-6-15), pagal kurią paslaugų neįgaliesiems teikimą numatoma perduoti savivaldybėms. Šiuo metu savivaldybės dar nėra pasiruošusios teikti šių paslaugų, todėl būtina atidėti reformą, kol bus įvykdytos kitos audito rekomendacijos, (Priedas Nr.1), nes skubi reforma visiškai sužlugdytų nuo 1991 m. įgyvendinamą neįgaliųjų socialinę integraciją.
Būtina pažymėti, jog santykinai lėšos, skiriamos neįgaliųjų paslaugoms užtikrinti, mažėja (Priedai Nr. 2 ir Nr. 3). Todėl papildomai 2010 m. planuojamas lėšų mažinimas negrįžtamai sugriaus beveik 20 metų kurtą neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, kuriai atstatyti reikės daug laiko ir naujų papildomų investicijų.
3. Dėl 2010 m. 2.1 programai “Neįgaliųjų socialinė integracija” skiriamų biudžeto lėšų.
Mūsų (neįgaliųjų organizacijų) komentaras: jei atsakingos Lietuvos Respublikos institucijos priims sprendimą sumažinti programai skirtas lėšas 30 proc., paslaugų, lyginant su 2008 m., negaus beveik 30 tūkst. Lietuvos neįgaliųjų (2008 m. paslaugas gavo per 79 tūkst. neįgaliųjų, o 2010 m.). Nuolatinio pobūdžio kultūrinės ir sportinės veiklos paslaugų negaus apie 20 tūkst. neįgaliųjų (daliai jų – ypač turintiems sunkiausią negalią, negalintiems dirbti – tai vienintelė prieinama socialinės integracijos forma); būtinųjų socialinių paslaugų (asmeninės higienos ir priežiūros organizavimo, pagalbos į namus, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, dienos socialinės globos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos, kt.) negaus arti 20 tūkst. neįgaliųjų; paslaugų, susijusių su motyvacijos dirbti didinimu, darbo paieška, įdarbinimu, darbo asistentų pagalba, negaus 5 tūkst. neįgaliųjų.
LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas priimtas 1991 m. Jį įgyvendinant buvo patvirtinta Neįgaliųjų socialinės integracijos programa, kuri pradėta finansuoti nuo 1993 m. Per 16 metų laikotarpį (nuo 1993 m. iki 2009 m.) pasiekti ženklūs rezultatai: daugelyje sričių apgintos ir iki šiol efektyviai ginamos neįgaliųjų teisės, baigiama kurti neįgaliųjų socialinės integracijos sistema ir įdiegtos pažangiausios socialinės technologijos, pasitelkiant neįgaliųjų asociacijų iniciatyvas perimta geroji išsivysčiusių valstybių patirtis ir praktika, pritrauktos užsienio investicijos, pradėta kurti infrastruktūra ir materialinė bazė, kuri pritaikyta specifiniams neįgaliųjų poreikiams. Nuo 1993 m. Neįgaliųjų socialinės integracijos programai iš viso skirta 443,8 mln. litų. Papildomai valstybė investavo rengdama kvalifikuotus specialistus (socialinius darbuotojus, specialiuosius ir socialinius pedagogus, kineziterapeutus, užimtumo terapeutus, kt.).
Programa apėmė visų neįgaliųjų ir jų šeimų poreikius. Lėšos skirtos proto negalią turinčių žmonių (24 proc.), žmonių su fizine negalia (39 proc.), kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų (11 proc.), aklųjų ir silpnaregių (18 proc.) socialinei integracijai. Kiekvienais metais programa kito ir plėtėsi, o neįgaliųjų asociacijos vis efektyviau valdė joms skirtas lėšas ir kėlė vis ambicingesnius tikslus. Lietuva tapo pavyzdžiu Rytų ir Vidurio Europos šalims.
Lietuvos neįgaliųjų organizacijos mano, kad kol nepritaikyta aplinka, nesukurta neįgaliųjų poreikius atitinkanti infrastruktūra, nepakankamai neįgalieji aprūpinami techninėmis priemonėmis, kai šiuo metų trūksta kokybiškų socialinių paslaugų, taupyti neįgaliųjų poreikių sąskaita Lietuvos valstybei yra tiesiog nusikalstama.
Lietuvos neįgaliųjų draugija pirmininkas Z. Jančauskis Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija pirmininkė N.Milkevičienė Lietuvos žmonių su negalia sąjunga prezidentė R. Kavaliauskaitė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ vadovė D. Migaliova Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga pirmininkas O. Petrauskas Lietuvos aklųjų sporto federacija prezidentas L.Balsys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių diabetikų draugija pirmininkė I.Matulienė Lietuvos kurčiųjų draugija pirmininkė R. Klečkovskaja Lietuvos tėvų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, Bendrija “Pagava” pirmininkė R.Sitavičienė Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija pirmininkė D. Kašubienė Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija pirmininkė N. Milkevičienė Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis” pirmininkė U. Šakūnienė Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija pirmininkas E. Jagminas Lietuvos paraplegikų asociacija prezidentas J.Bernotavičius VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė D. Juodkaitė Organizacijų varduAsociacijos ,,Lietuvos neįgaliųjų forumas“ prezidentė R. KavaliauskaitėLietuvos neįgaliųjų forumo informacija
