Pradžia Naujienos Kokie darnaus vystymosi tikslai yra svarbiausi žmonių su negalia bendruomenei?

Kokie darnaus vystymosi tikslai yra svarbiausi žmonių su negalia bendruomenei?

Dovilė Juodkaitė

Artėjant tarptautinei žmonių su negalia dienai kviečiame neįgaliųjų organizacijas drauge su valdžios atstovais išsikelti principingus ir žmones su negalia įgalinančius tikslus, kurie neštų naudą visai mūsų visuomenei. Kokie tie tikslai galėtų būti išradinėti nereikia. Jie išdiskutuoti ir patvirtinti prieš dvejus metus, kai Jungtinių Tautų Viršūnių susitikime pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino naująją Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų.

Per artimiausius 15 metų ši Darbotvarkė darys įtaką pasaulinių ir nacionalinių politinių sprendimų krypčiai. Iš viso numatyti 17 tikslų, tarp kurių – skurdo mažinimas, gera sveikata ir gerovė, kokybiškas išsilavinimas, lyčių lygybė, švarus vanduo, taika ir teisingumas ir kt. Visi tikslai ir uždaviniai yra tiesiogiai susiję su asmenimis su negalia, kaip valstybių piliečiais, tačiau, visgi, vieni tikslai šiai bendruomenei yra aktualesni už kitus. Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungiantis didžiausias žmonių su negalia organizacijas, kviečia nukreipti jėgas į skurdo ir nelygybės mažinimą, kokybiško išsilavinimo galimybes visiems bei efektyvios įdarbinimo sistemos kūrimą.

Žmonių su negalia skurdo lygis dvigubai didesnis nei negalios neturinčiųjų

Skurdo mažinimas yra viena iš esminių žmonių su negalia bendruomenės problemų, kurią lemią šios grupės diskriminacija įvairiose srityse. Statistikos departamento duomenys rodo, kad žmonių su negalia skurdo rizikos lygis yra beveik dvigubai didesnis už negalios neturinčių žmonių skurdo rizikos vidurkį. Dar blogiau yra tai, kad žmonių su negalia skurdo lygis per paskutinius metus išaugo beveik dvigubai, tuo metu negalios neturinčių žmonių skurdo lygis mažėjo. Šie skaičiai daug pasako apie negalios politikos Lietuvoje tisklingumą ir efektyvumą, nes integracijai skiriamos lėšos per paskutinius metus augo, tačiau rezultatas ne tik negerėjo, o blogėjo. Taigi kyla natūralus klausimas – kodėl parama nepasiekia žmonių su negalia arba nedaro teigiamo poveikio jų kasdienybei? Skurdas tarp žmonių su negalia yra daugybės susijusių faktorių rezultatas – jie patiria papildomų išlaidų, jų nedarbo lygis didesnis, o pajamos mažesnės. Tačiau prie to prisideda ir apribotos šios grupės žmonių galimybės gauti kokybišką ir konkurencingą išsilavinimą. Taigi, kokybiškas išsilavinimas taip pat yra esminis tikslas žmonių su negalia bendruomenei.

Apie pusė vaikų su negalia mokosi neintegruotai

„Lietuvos neįgaliųjų forumo“ surinktais duomenimis, apie pusė mokyklinio amžiaus vaikų su negalia mokosi izoliacijos sąlygomis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu specialiosiose mokyklose mokosi 3,6 tūkst. įvairią negalią turinčių mokinių, Ir šis skaičius netgi didėja: 2012 metais specialiosiose mokyklose mokėsi 0,99 proc. visų specialiuosius poreikius turinčių moksleivių, o 2017 metais specialiosiose mokyklose mokosi jau 1,1 proc. tokių vaikų. Namų mokymas kiekvienais metais skiriamas apie 400-tams vaikų. Integruotai, bendrose mokyklose, mokosi apie 4000 mokinių su negalia. Deja, bet bendrojo lavinimo mokyklos neįgalių vaikų vengia, o įtraukusis mokymas, kai neįgalieji, kaip reglamentuoja teisės aktai, turi mokytis kartu su sveikaisiais, yra tik įstatyminis imperatyvas ir tėvų siekis, o ne realybė.

Kad žmonių su negalia švietimas Lietuvoje yra nevisavertis įrodo ir silpnas jų dalyvavimas aukštojo mokslo sektoriuje – studentų su negalia skaičius aukštosiose mokyklose jau ilgą laiką neviršija 1000, o tai yra mažiau nei 1 proc. visų studijuojančiųjų. Daugiausia tai jauni žmonės, turintys fizinę negalią. Bet net ir fiziškai neįgaliems jaunuoliams, kurie dažnai yra puikūs studentai, draugišką aplinką yra sukūrusios vos keletas aukštųjų mokyklų. Lietuvos profesinio ugdymo įstaigose mokosi vos 1,4 tūkst. negalią turinčių jaunuolių. O iš viso šiuo metu profesinėse mokyklose mokosi apie 45 tūkst. mokinių. Vadinasi, net ir profesinis mokymas pasiekiamas vos 3 proc. neįgalių jaunuolių.

Žmonių su negalia nedarbas viršija 70 procentų ribą Šių metų sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje dirba tik 29 procentai visų darbingo amžiaus neįgaliųjų, t.y. nedarbo lygis yra 71 proc. Tuo metu bendras nedarbo lygis – 8 proc. Žmonių su negalia nedarbo rodikliai didesni visose šalyse, tačiau tikrai ne tokie aukšti kaip Lietuvoje. Europos Sąjungos valstybėse dirba apie 40 – 40 proc riboto darbingumo žmonių. Kad šis sektorius keistųsi reikia iš esmės reformuoti tiek nedarbingumo nustatymo praktiką, tiek ir įdarbinimo rėmimo priemones. Nustatant nedarbingumą derėtų orientuojantis ne į žmogaus negalią ir jo negebėjimus, bet į paslaugas, kurių jam reikia, kad jis būtų kuo darbingesnis. O milijonai išleidžiami darbo užmokesčio subsidijoms, tenkančioms darbdaviui, o ne darbuotojui, turi būti skirti tikslingoms paslaugoms keliant žmonių su negalia kvalifikaciją, padedant jiems ieškoti darbo ir suteikiant visą reikiamą pagalbą darbo vietoje išsilaikyti. Lietuvai kaip prioritetinius Darnaus vystymosi tikslus yra išsikėlusi skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimą bei užimtumo skatinimą, visuomenės sveikatos stiprinimą, sveikatos priežiūros kokybės ir paslaugų prieinamumo didinimą, kokybišką išsilavinimą. Žmonės su negalia neturi būti palikti nuošalyje, atvirkščiai, jie turi būti centre visų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo bei nediskriminavimo programų. Nes kuo daugiau lygybės ir teisingumo visuomenėje, kuo labiau užtikrinamos visų, netgi pačių pažeidžiamiausių visuomenės narių teisės, kuo labiau įgalinami ir įtraukiami visi piliečiai į bendrus sprendimus, tuo mažesnis skurdo lygis, mažesnis atotrūkis tarp visuomenės narių, tuo didesnis bendras ekonominis augimas, socialinė lygybė ir gerovė visuomenėje. Todėl žmonių su negalia gerovė yra visos visuomenės atspindys.

Visuomenės gerovė prasideda nuo vieno konkretaus žmogaus ar vienos konkrečios šeimos gerovės. Darnaus vystymosi tikslai yra vienas kitą papildantys, valstybės negali atsirinkti tik joms patinkančių tikslų ar straipsnių, jie visi kartu sudaro sudėtingą ir tarpusavyje susijusią visumą. Neįgaliųjų teisės nėra ir negali būti siejamos su valstybės ekonominėmis galimybėmis, tai susiję su valstybės sudaromomis sąlygomis ir galimybėmis visiems ir kiekvienam būti visaverčiais piliečiais, jaustis vertinamais ir galinčiais efektyviai prisidėti prie visuomenės . Todėl mes tikimės, kad tiek šie tikslai, tiek Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija taps Lietuvai aiškiomis gairėmis dėl žmonių su negalia teisių užtikrinimo, jų įtraukties ir dalyvavimo, jų indėlio į lygio ir darnios visuomenės vystymąsi.

Diskusija „Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 m. ir žmonių su negalia įtraukimas“ vyko 2017 12 01. Renginys iš dalies apmokamas iš Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projekto lėšų (2017/NOBP1-126), kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija