Pradžia Naujienos Interneto pritaikymo nauda gerokai viršija kainą – sako Europos neįgaliųjų forumo atstovas...

Interneto pritaikymo nauda gerokai viršija kainą – sako Europos neįgaliųjų forumo atstovas Alejandro Moledo

Alejandro Moledo
Alejandro Moledo

Europos neįgaliųjų forumo naujųjų technologijų ir inovacijų specialistas Alejandro Moledo puikiai žino, kokią reikšmę turi nepritaikyta skaitmeninė erdvė: „Turiu regėjimo negalią, todėl neapgalvotai sukurta interneto svetainė sustabdo mane ties tam tikromis funkcijomis lygiai kaip laiptai užkerta kelią žmonėms su judėjimo negalia“. Alejandro Moleno Vilniuje lankėsi gegužės 26 -27 dienomis, kai čia buvo rengiamas Europos neįgaliųjų forumo suvažiavimas.

Lietuvoje šiuo metu vyksta nacionalinių teisės aktų derinimas su direktyvos nuostatomis. Tuo metu pilietinės visuomenės atstovai – Lietuvos neįgaliųjų forumo bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos – ekspertai rengia interneto svetainių prieinamumo gaires komunikacijos specialistams.  Gairės pasirodys jau vasaros pabaigoje.  Alejandro Moledo – vienas iš šių gairių ekspertų.  Jis sutiko pasidalinti mintimis apie interneto prieinamumo svarbą, pagrindinius principus ir pilietinės visuomenės indėlį siekiant, kad 2016 metais priimta ES direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų būtų įgyvendinta efektyviai.

Internetu šiuo metu naudojasi 85 procentai ES piliečių. Būtent skaitmeninėje erdvėje pateikiama didžioji dalis informacijos, o paskutiniu metu čia sparčiai keliasi ir paslaugos. Taigi internetas daugeliui žmonių su negalia galėtų būti alternatyvus būdas gauti tai, ko jie nepasiekia dėl fizinės aplinkos kliūčių. Vis dėlto, stebėsena rodo, jog internete esančios galimybės pasiekiamos ne visiems. Dėl neapgalvoto programavimo ir turinio rengimo dalis žmonų, dažniausiai – neįgalieji, lieka skaitmeninės erdvės nuošalyje.

Alejandro, daugelis žino, su kokiomis kliūtimis žmonės su negalia susiduria fizinėje aplinkoje. O kokios jos skaitmeninėje erdvėje?

Kliūčių čia yra įvairiausių, jos priklauso nuo interneto vartotojų. Bet apibendrinant visas, jas galima skirstyti į 4 kategorijas.

Pirmiausiai – kaip informacija pateikiama. Pavyzdžiui,  jei tekstas yra sudėtingas, jei sunku suprasti apie ką kalbama ir kas turima omeny, tai jau yra nepritaikyta informacija.

Kitas aspektas – galimybė suvokti visomis juslėmis. Pavyzdžiui, jei tam tikri prasminiai elementai pateikiami spalvomis (tai gali būti žodžiai nuspalvinti  raudonai arba žaliai priklausomai nuo jų reikšmės), tai yra nesuvokiama žmonėms nematantiems spalvų. Informacija turi būti suvokiama įvairiomis juslėmis. Tas pats galioja ir garsinei informacijai. Ją būtina titruoti, antraip kurtieji jos nesupras.

Trečias lygmuo – puslapio ar programėlės navigacija. T.y. kaip ji valdoma, kaip joje naršoma. Tai taip pat turi neviršyti dalies žmonių gebėjimų. Įsivaizduokime – norint atlikti veiksmą reikia paspausti ant paveiksliuko ir jį nutempti į kitą vietą. Dalis žmonių to padaryti negalės, todėl reikia programuoti svetaines taip, kad jos būtų valdomos universaliai, geriausia, kad valdymui pakaktų klaviatūros. Ir paskutinis

Ir pagaliau – svetainės atvirumas pagalbinėms programėlėms. Ar tai būtų pagalbiniai navigacijos įrenginiai, ar teksto skaityklės, svetainės turi būti suprogramuotos taip, kad tokios technologijos ar programėlės su jomis derėtų.

Alejandro ir jo kolegos kalbasi prie stalo

Įprasta manyti, kad interneto pritaikymas reikalingas tik žmonėms su negalia. Kokioms dar visuomenės grupėms toks pritaikymas reikalingas ir naudingas?

Absoliučiai visiems naudinga, jei interneto svetainė yra pritaikyta žmonėms su negalia. Prieinamumas nėra tik apie galimybę atlikti funkcijas, jis svarbus ir tam tikromis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, visi žinome kaip sunku matyti užrašus bankomate kai diena saulėta. Esant geram kontrastui, tokių problemų nekiltų niekam.

Dar svarbu paminėti, kad turėti prieinamas svetaines apsimoka, nes paieškos sistemos, pavyzdžiui – Google, jas indeksuoja geriau ir iškelia į viršų. Tai lemia aprašymai, kurie reikalingi teksto nuskaitymo programėlėms. Pavyzdžiui, jei prie paveikslėlio Google perskaito tik kodą, jis reitinguojamas prasčiau arba yra išvis nerandamas, nes, kaip mes sakome, Google yra „aklas“, jam reikia aprašymų. Be to, prieinamumas leidžia sklisti jūsų informacijai plačiau, pasiekti daugiau potencialių skaitytojų, klientų. Amerikoje viešosios informacijos rengėjai gerokai labiau pažengę šioje srityje, nes anksti suprato, kokią naudą neša informacijos pritaikymas.

Taip pat akivaizdi visuomenės senėjimo tendencija. Vyresnio amžiaus žmonės patiria panašių sveikatos apribojimų kaip ir silpnaregiai ar kurtieji, tad jiems naudingas pritaikymas.

Pagaliau turime teisiškai įpareigojantį dokumentą – ES interneto tinklapių pritaikymo direktyvą. Kokia šio dokumento reikšmė Europos valstybėms?

Tai labai didelis žingsnis skaitmeninio prieinamumo srityje. Direktyva yra pirmas dokumentas, kuriame matome bendrą šalių požiūrį į prieinamumą, o drauge ir vieningus standartus. Seniau skirtingos šalys turėjo skirtingus įstatymus, kai kurios išvis nebuvo reglamentavusios interneto prieinamumo, taigi ši direktyva garantuos bent minimalų prieinamumo lygį visose šalyse.

Ar direktyva numato griežtus įsipareigojimus, ar visgi ji palieka šalims daug laisvės ir net galimybių į ją pasižiūrėti labai formaliai?

Direktyva ir griežta, ir paliekanti laisvės tuo pat metu. Labai gerai, kad joje numatomi privalomi mechanizmai. Pavyzdžiui, nacionaliniai įstatymai privalo būti suderinti su direktyva, būtina atitikti tam tikrą standartą ir užtikrinti stebėseną. Bet yra dalių, kurias galima įvairiai interpretuoti, todėl pilietinė visuomenė turi būti aktyvi diskusijose su valdžios institucijomis. Jei neįgaliųjų organizacijos bus neįtrauktos, yra didelė rizika, kad direktyva nieko esmingai nepakeis.

Ar direktyvos įgyvendinimas šalims kainuos brangiai?

Daug kas priklauso nuo skaitmenizacijos lygio kiekvienoje šalyje, nuo naudojamų technologijų. Tyrimai rodo, kad kur kas pigiau kurti naują prieinamą svetainę, nei taisyti visiškai nepritaikytą seną. Todėl labai svarbu įspėti viešąjį sektorių, jog jei jie svetainę kuria dabar, tegu atsižvelgia į prieinamumą, nes vėliau prie to sugrįžti reikės daug pastangų ir pinigų.

Be to, reikia suprasti, kad pritaikymas apsimoka visom prasmėm. Kaip ir sakiau – pritaikytos svetainės geriau reitinguojamos paieškos sistemose. Visų informacijos rengėjų tikslas yra pasiekti kuo platesnę auditoriją, o prieinamumas būtent tai ir užtikrina.  Ir, žinoma, svarbiausia, jog tokiu būdų išvengiama diskriminacijos, žmonės su negalia, senyvo amžiaus žmonės nelieka nuošalyje, jie įtraukiami, įgalinami.

Kurios šalys galėtų būti įvardintos kaip gerieji pavyzdžiai?

Mes vengiam valstybių reitingavimo, nes jie dažnai lemia gėdinimą ir kaltinimą. Rodymas pirštais vieniems į kitus nieko neduoda. Bet yra tyrimų, kuriuose šalys skirstomos į žemiau ir aukščiau vidurkio esančias grupes. Galiu įvardinti šalis, kurios pasistūmėjusios labiau nei kitos  – t.y. Skandinavijos šalys, Prancūzija, Didžioji Britanija, Jungtinės valstijos.

Kai vyks šalių narių stebėsena iš ES komisijos pusės, tikslas taip pat turėtų būti ne gėdinti ir kaltinti. Tai turi padėti šalims pamatyti, ką jie gali daryti kitaip, kaip spręsti problemas, mokytis iš kitų klaidų ir pasiekimų.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ (Nr. 07. 3. 4-ESFA-V-426-01-0001).  Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba drauge su partneriais.

DM-projekto-logotipas