Sakote – nesimato žmonių su negalia Lietuvoje, gal jų čia mažiau nei Vakaruose?
Žmonių su negalia yra kiek ir visur kitur, tik kad į mūsų gatves ir kitas viešąsias erdves ne taip lengva patekti. Miestai žmonėms su negalia neprieinami ne tik fiziškai, dalis juose teikiamų paslaugų – taip pat nepritaikytos.
Ne negalia, o miesto kliūtys riboja dalies žmonių galimybes siekti savo tikslų ir gyventi savarankiškai. Žmonės su negalia nori ir gali būti aktyvūs miestiečiai ir piliečiai. Tereikia kurti aplinką, kuri leistų jiems tokiems būti.
Prieinamos viešosios erdvės ir pastatai, pritaikytos paslaugos ir informacija daro bet kokį miestą, miestelį ar kaimą patogų visiems gyventojams.
Daugiau nei pusė bendrojo lavinimo mokyklų yra neprieinamos vaikams su judėjimo negalia. Mokyklose taip pat trūksta paslaugų, kad vaikai su įvairiom negaliom galėtų mokytis drauge su visais.
Mažiau nei 20 proc. sveikatos paslaugų įstaigų yra visiškai prieinamos žmonėms turintiems mobilumo problemų. Tik 15 proc. tokių įstaigų turi pritaikytą medicinos įrangą.
Viešasis transportas, ypač regionuose, yra tikras iššūkis judėjimo sunkumų turintiems gyventojams: apie 70 proc. viešojo transporto priemonių yra neprieinamos.
Ypač trūksta tinkamai pažymėtų šaligatvių, perėjų ir pritaikytų šviesoforų, kad žmonės su regėjimo negalia miestuose galėtų judėti savarankiškai.
Tik labai maža dalis viešosios informacijos pateikiama žmonėms su regos, klausos ir intelekto sutrikimais.
Kas bebūtumėt ir ką bedarytumėt, visada pagalvokite, ar tai, ką kuriate, statote, diegiate – skirta visiems žmonėms? Jei taip, tuomet jūs prisidedate prie miesto visiems!
Beje, miestas visiems naudingas ne tik žmonėms su negalia, jo patogumu mėgaujasi absoliučiai visi – vaikai, senyvo amžiaus žmonės, dviratininkai, riedutininkai, paspirtukininkai ir dar daug daug kas.
Palaikykite eitynes „Už miestą visiems“!
Junkitės prie eisenos gegužės 4 dieną, penktadienį, 12 val.
Renkamės Vilniuje Gedimino prospekte ties Vinco Kudirkos aikšte (prie Vyriausybės), eisime Seimo link.
