CEDAW pateikė Baigiamąsias Pastabas dėl 3-os ir 4-os Lietuvos ataskaitos

Naujienos 2008-10-05

2008 m. vasarą Jungtinių Tautų Moterų Diskriminacijos Panaikinimo Komitetas (CEDAW) paskelbė savo pastabas ir rekomendacijas dėl 2007 m. spalio mėn. LR Vyriausybės pateiktos periodinės ataskaitos apie Lietuvos Respublikos pažangą įgyvendinant Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Ataskaita apėmė laikotarpį  nuo 2004 metų IV ketvirčio iki 2007 metų I ketvirčio.

Įvertinęs LR Vyriausybės pateiktas ataskaitas, Komitetas išsakė šias pastabas bei rekomendacijas:

• Šalyje trūksta Konvencijos ir Papildomo Protokolo matomumo, jie nėra tiesiogiai taikomi teisinėje ir teisminėje praktikoje. Komitetas pasiūlė įtraukti Konvencijos ir Papildomo Protokolo studijas į mokomąsias programas teisėsaugos institucijų pareigūnams,  teisėjams, advokatams ir prokurorams.

• Nepasinaudojama Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatyta galimybe priimti specialias laikinąsias priemones siekiant paspartinti faktinį vyrų ir moterų lygybės įtvirtinimą. Komitetas paskatino pasinaudoti šia galimybe ir efektyviai paskatinti de facto moterų lygybę  politikoje, viešame gyvenime, švietime bei privačiame ir viešame darbo sektoriuje. Siūloma supaprastinti laikinųjų priemonių priėmimo procedūrą.

• Šalyje gajus stereotipinis patriarchalinis požiūris į moteris šeimoje ir visuomenėje, kuris atsispindi neseniai priimtoje Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje, žiniasklaidoje, mokomuosiuose vadovėliuose bei medžiagoje. Komitetas rekomendavo vykdyti šviečiamąsias ir edukacines kampanijas, mokymus bei konsultacines programas, kurios skatintų stereotipų apie moterų ir vyrų vaidmenis naikinimą.   

• Nacionalinis moterų lygybę skatinantis mechanizmas yra nepakankamai efektyvus. Komitetas pastebėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lyčių lygybės skyrius yra neskaitlingas, o savivaldybėms, nors kai kurios jų įdarbino lyčių lygybės specialistus, nėra privaloma steigti tokių specialistų etatus. Komitetas rekomendavo Lietuvai sustiprinti nacionalinį lyčių lygybės mechanizmą, tam skiriant pakankamus žmoniškuosius bei finansinius resursus. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme siūloma priimti pataisą, kuri numatytų lyčių lygybės etatus vietiniame lygmenyje. Komitetas paskatino priimti trečią Nacionalinę programą dėl moterų ir vyrų lygybės 2010-2014 metams.

• Nors šalyje išlieka aukštas smurto prieš moteris šeimoje lygis, specialus tai draudžiantis įstatymas nėra priimtas, o moterims teikiama pagalba yra nepakankama. Komitetas paskatino užtikrinti visapusiškas apsaugos priemones, įskaitant ir teisines, kad užkirstų kelią įvairių formų smurto prieš moteris, tame tarpe smurto šeimoje, panaudojimą.

• Darbo rinkoje išlieka vertikali ir horizontali segregacija tarp vyrų ir moterų, atlyginimų skirtumas, o vyrų skaičius, pasinaudojančių tėvystės atostogomis, yra nedidelis. Komitetas siūlo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatyti privalomą lyčių lygybės planų, apimančių  mokėjimo uš darbą bei šeimai palankios politikos klausimus, įdiegimą darbdaviams viešame ir privačiame sektoriuose, jų priežiūros kontrolę pavedant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

• Seimo patvirtinta Valstybinė šeimos politikos koncepcija gali turėti neigiamą įtaką moterų galimybėms įgyvendinti savo teises santuokoje ir šeimoje. Komitetas skatina Lietuvą įdėmiai stebėti patvirtintos Koncepcijos įtaką netradicinėms šeimoms, apsaugotoms Lygių galimybių įstatymo.                                                                     

• Abortų skaičius šalyje išlieka aukštas, o galimybės pasinaudoti šeimos planavimo metodais, tame tarpe ir kontraceptinėmis priemonėmis, ypatingai moterims gyvenančioms regionuose, yra ribotos. Komitetas išreiškė susirūpinimą, kad daugiau nei pusė jaunų merginų nuo 15 iki 25 metų nesinaudoja kontraceptinėmis priemonėmis, o lytinis švietimas mokyklose nėra dėstomas. Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto priėmimas, apribojantis moterų pasirinkimo teisę atlikti abortą, gali paskatinti nelegalių ir nesaugių abortų atlikimą, sukeliant pavojų moterų sveikatai ir gyvybei. Komitetas kviečia Lietuvą imtis konkrečių priemonių, užtikrinančių moterų galimybes pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, tame tarpe seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis. Komitetas siūlo valstybei imtis priemonių, užtikrinančių moterų teisę laisvai ir atsakingai nuspręsti kiek vaikų ir kada jos nori turėti. Valstybė skatinama sudaryti išsamų rinkinį šeimos planavimo metodų, tokių kaip platus kontraceptinių priemonių, kurios būtų plačiau viešinamos ir prieinamos kainos prasme, pasirinkimas, taip pat įvesti privalomą lytinį švietimą mokyklose bei didinti informuotumą ir supratimą apie šeimos planavimą tiek moterų, tiek vyrų tarpe.

• Nevyriausybinių organizacijų, tame tarpe moterų, finansavimas nėra pastovus ir nepertaukiamas, o išlieka fragmentiškas ir paremtas konkurencija. Komitetas siūlo nustatyti aiškius paramos kriterijus nevyriausybinėms organizacijoms, remiančioms moterų teises ir siekiančioms gauti finansavimą iš valstybės. Komitetas rekomenduoja siekti didesnės informacijos sklaidos apie galimybes paremti nevyriausybines organizacijas tarp fizinių asmenų  ir verslo struktūrų, o NVO-jų atstovams apie galimybes dalyvauti Europos lyčių lygybės programose.

• Pažeidžiamos moterų grupės – moterys gyvenančios atokiose gyvenvietėse, su negalia, priklausančios etninių mažumų grupėms, įskaitant Romų moteris, emigrantės, pagyvenusios moterys – patiria įvairialypę diskriminaciją švietimo srityje, darbo rinkoje, sveikatos apsaugos srityje, apsirūpinant būstu ir kitose srityse dėl savo lyties ar kitais pagrindais. Komitetas paskatino Lietuvą suintensyvinti pastangas eliminuoti diskriminaciją pažeidžiamų moterų grupių atžvilgiu. Komitetas skatina Lietuvą didinti socialinių paslaugų bei teisinės pagalbos prieinamumą ir primygtinai siūlo imtis efektyvių priemonių integruoti šias moteris į mokymosi visą gyvenimą programas bei darbo rinką, apimant ir moterų paramos centrų steigimą kaimo vietovėse. Komitetas paragino atlikti tyrimus ir kaupti informaciją bei statistinius duomenis apie moterų, priklausančių pažeidžiamoms grupėms, švietimą, įdarbinimą bei sveikatos apsaugą. 

• Esamas teisinis reguliavimas, nustatantis turto, tame tarpe nekilnojamojo turto bei būsimų pajamų, padalijimą skyrybų atveju, galimai neadekvačiai įvertina su lytimi susijusius ekonominius skirtumus tarp sutuoktinių. Komitetas siūlo atlikti išsamią studiją, kuri įvertintų kokias ekonomines pasekmes patiria skirdamiesi sutuoktiniai, kreipiant ypatingą dėmesį į padidėjusį žmoniškąjį kapitalą ir sutuoktinių vyrų uždarbio dydžio potencialą dėl nepertrauktos karjeros. Atsižvelgiant į studijos rezultatus, komitetas siūlo įvertinti teisinį reglamentavimą.

LR Seimas ratifikavo Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 1995 m. rugsėjo 10 d. ir Konvencijos Papildomą protokolą 2004 m. birželio 29 d. Konvencija ir Papildomas Protokolas yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis, jų normos yra tiesiogiai taikomos ir turi viršenybę prieš nacionalines teisės normas.

Už periodinių ataskaitų CEDAW komitetui rengimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimą „Dėl pranešimų pagal Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos konvencijas, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, rengimo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo ir komisijų suderinimo“

Penktąją ataskaitą, kurioje turės atsispindėti Komiteto išsakytų rekomendacijų įgyvendinimas, LR Vyriausybė turės pateikti 2011 m. vasarį.

Parengta pagal Žmogaus teisių stebėjimo instituto informaciją.