Pradžia Naujienos Akcija „Už miestą visiems”: prieinama aplinka, pritaikytos paslaugos ir informacija leidžia žmonėms...

Akcija „Už miestą visiems”: prieinama aplinka, pritaikytos paslaugos ir informacija leidžia žmonėms su negalia gyventi savarankiškai

Akcijos

Ne kartą esame girdėję, kad ne negalia, o aplinka arba ydingos nuostatos kuria kliūtis, kurios riboja žmonių su negalia galimybes kasdienybėje. Didžioji dauguma negalios situacijų ar būklių daugiau ar mažiau apriboja kūno fizines galias, tačiau žmonės paprastai sugeba prisitaikyti arba, jei negalia įgimta, jie yra išmokę su ja gyventi, veiksmus atlikti kitaip arba su pagalbine technika. Tik kai atsiranda visuomeniniai barjerai – neprieinama aplinka, nepritaikyta informacija, paslaugos, technologijos – žmonių su negalia judėjimo, o drauge ir pasirinkimų laukas mažėja drastiškai.

Viena yra nepatekti į prekybos centrą dėl kelių laiptų pakopų, ir visai kas kita – dėl neprieinamos aplinkos ar nepritaikytų paslaugų netekti galimybės mokytis su visais, gauti kokybišką išsilavinimą, o vėliau ir kvalifikuotą darbą. Taigi – neprieinama fizinė aplinka, nepritaikyta informacija ar paslaugos nėra tik atsitiktinis nepatogumas, tai yra sisteminė žmonių su negalia diskriminacija, kuri stumia juos į visokiariopą atskirtį – gebėjimų, fizinę ir finansinę.

Patys žmonės su negalia nori ir gali būti aktyvūs visuomenės nariai, tereikia kurti aplinką, kuri leistų jiems tokiems būti. Jau penktus metus gegužės 5-tąją minima Europos savarankiško gyvenimo diena, kurios tikslas – priminti ko reikia, kad žmonės su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai prisidėti kuriant stipresnę valstybę.

Lietuvos neįgaliųjų forumas minėdamas šią dieną organizuoja akciją „Už miestą visiems”, kuria siekiama supažindinti visuomenę su kliūtimis, kurios trukdo negalią turintiems žmonėms būti visaverčiais piliečiais, taip pat priminti apie priemones, kurios padeda gyventi savarankiškai.

Už miestą visiems!

 

Faktai apie aplinkos, paslaugų ir informacijos prieinamumą įvairių negalių žmonėms:

Žmonės su regėjimo negalia

Sveikatos paslaugos

Net 70 proc. sveikatos paslaugų įstaigų – nepritaikytos žmonėms su regėjimo negalia: laiptai, stiklinės durys – nepažymėti, nuorodos, kabinetų numeriai ir kita informacija pateikta per mažu šriftu arba netinkamu kontrastu, nėra taktilinių indikatorių, vedančių iki registratūros.

Švietimo paslaugos

  • Bendrojo lavinimo mokyklose mokosi tik 8 neregiai ir 90 regėjimo sutrikimų turinčių vaikų.
  • Specialiose mokyklose mokosi per 110 neregių arba sunkių regėjimo sutrikimų turinčių mokinių.
  • Mokinių su regėjimo negalia tėvai ir globėjai vengia leisti savo vaikus į bendras mokyklas, nes ten, dėl specialistų trūkumo, neužtikrinama mokslo kokybė.

Viešasis transportas ir gatvės

Taktiliniai indikatorių paviršiai ant šaligatvių, sankryžose prieš perėjas, taip pat prieš laiptus bei pandusus, žymėdami peronų kraštus ar upių krantines padeda akliesiems judėti mieste savarankiškai, tačiau taip pažymėtų  paviršių yra mažuma (statistika nerenkama).

Silpnaregiams kelionės mieste tampa saugesnes jei kontrastingomis juostomis pažymimi laiptai. Deja, tai – retenybė. Dažniausiai, laiptų pakopos silpnaregiui – nematomos, nes yra vienos spalvos ir niekaip neišsiskiria. Pažymėjus pirmos ir paskutinės pakopų kraštus, visi pėstieji galėtų keliauti saugiau.

Labai reikalingi ir garsiniai šviesoforai, tačiau jų trūksta, ypač – regionuose.

Informacijos pritaikymas

Neregiai daug informacijos gauna naudodamiesi išmaniomis technologijomis, deja, ne visos interneto svetainės ar mobiliosios aplikacijos yra suprogramuotos taip, kad jas suprastų neregių naudojama ekrano skaitymo programinė įranga.

 

Žmonės su judėjimo negalia

Sveikatos paslaugos

  • 19 proc. (65) sveikatos (gydymo) įstaigos yra visiškai pritaikytos, tai reiškia, žmonės su negalia gali judėti savarankiškai visame pastate.
  • 68 proc. įstaigų yra pritaikytos iš dalies, tai reiškia, kad į pastatą galima patekti su kito žmogaus pagalba, savarankiškas judėjimas visame pastate nėra užtikrintas.
  • 13 proc. (45) įstaigų yra visiškai nepritaikytos. Žmonės su negalia į pastatą patekti negali.
  • Tik 13 proc. (60) įstaigų nurodė, kad visa jose esanti medicininė įranga yra pritaikyta ŽNSP.

Švietimo paslaugos

  • Mažiau nei pusė bendrojo lavinimo mokyklų yra pritaikytos judėjimo negalią turintiems vaikams
  • Iš viso yra 1123 mokyklų, 513 – pritaikytos, t.y. 46 proc. 610 – nepritaikytos, t.y. 54 proc.

Viešasis transportas

  • 70 proc. viso Lietuvos keleivinio autobusų parko yra nepritaikyti žmonėms su negalia. Kitaip tariant –  tik 30 proc. autobusų yra žemagrindžiai.
  • 75 proc troleibusų yra nepritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. T.y. kas ketvirtas troleibusas yra žemagrindis.
  • Tik 7 procentai mikroautobusų yra žemagrindžiai arba turi įrangą, padedančią įlaipinti/išlaipinti žmones su judėjimo sunkumais.

Žmonės su klausos negalia

Informacijos pritaikymas

Kurčiųjų gimtoji kalba – lietuvių gestų kalba. Todėl esminis poreikis informacijos pritaikymas, pateikiant ją gestų kalba arba tekstu (titrais).

Visuomeninis transliuotojas LRT titruoja tik kiek daugiau nei  6 proc. savo transliacijų laiko, o į gestų kalbą verčiama beveik 5 proc. transliacijų.

Paslaugų pritaikymas

Bet kokias visuomenines paslaugas teikiančiose įstaigose turi būti galimybė pasitelkti gestų kalbos vertėją. Tam gali būti naudojamos technologijos – pvz., gestų kalbos vertimo paslaugos nuotoliniu būdu per planšetinį kompiuterį (reikalingas spartus internetas).

Šiuo metu kurtieji negali gestų kalba susikalbėti su bendrojo pagalbos centro (112) darbuotojais. Užtikrinama tik galimybė rašyti SMS žinutes arba pagalbą išsikviesti „tyliuoju skambučiu“, tačiau ekstremaliomis sąlygomis tą padaryti ne visada įmanoma.

Aplinkos pritaikymas

Visuomeniniuose pastatuose montuojant evakuacijos ar informavimo įrangą, būtina užtikrinti, kad ji veiktų ne tik garso, bet ir šviesos signalais.

Švietimo paslaugų prieinamumas 

Izoliacija ar integracija?

Lietuvoje 47 specialiosios mokyklos. Jose mokosi apie trečdalis mokyklinio amžiaus vaikų su negalia:

8472 mokiniai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 3416 – specialiosiose mokyklose.

Prasta įtraukaus švietimo kokybė

Bendrojo lavinimo mokyklose trūksta pedagogų, kurie galėtų kompetentingai dirbti su skirtingų negalių vaikais, todėl įtraukiai mokomi vaikai su negalia ne visada gauna kokybiškas švietimo paslaugas. Dėl nepakankamo pasirengimo priimti vaikus su negalia ir suteikti jiems reikiamas paslaugas kenčia visi mokiniai, todėl nekokybiškas įtraukus švietimas lemia visų vaikų (ir ypač tėvų) susipriešinimą.

Visiška izoliacija

2017 m. namų mokymas skirtas 356 mokiniams. Tokie mokiniai praranda galimybę kurti draugiškus ryšius su bendraamžiais, jie izoliuojami, apribojamas jų socialinis pasaulis.

Vis dar pasitaiko atvejų, dėl  sunkios ar vidutinės negalios, vaikai įvardijami kaip „nemokytini“ ir negauna jokių švietimo paslaugų.

Profesinis ugdymas

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis Profesinėse mokyklose mokosi 266 mokiniai su negalia. Preliminariais duomenimis apie 40% jaunuolių su negalia mokosi įtraukiuoju būdu kartu su bendraamžiais.

Auštasis mokslas

2017-2018 mokslo metais aukštosiose mokyklose mokėsi 125 375 asmenys, iš kurių Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis – 826 studentai su negalia, tai yra 0,65 % nuo visų studijuojančių.

iš viso šalyje apie 14,800 vaikų su negalia.

 Daugiau apie akciją „Už miestą visiems“:

Specialiai akcijai sukurtos trys socialinės reklamos, kuriose kalbama apie fizinės aplinkos pritaikymą žmonėms su judėjimo bei regėjimo negalia, taip pat apie paslaugų pritaikymą švietimo sektoriuje. Reklamos nuo gegužės 2 dienos bus rodomos per LRT Televizijos ir LRT Kultūros kanalus.

Gegužės 4-tąją, Europos savarankiško gyvenimo dienos išvakarėse, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo 9 val. nacionalinės ir savivaldybių valdžios atstovus kviesime į diskusiją „Ko reikia, kad savivaldybės kurtų miestus visiems“. Per diskusiją suinteresuotos pusės tarsis dėl visiems priimtinų ir realiai įgyvendinamų prieinamumo užtikrinimo įsipareigojimų. Iškart po diskusijos, bus rengiamos eitynės „Už miestą visiems“. Eitynių pradžia – 12 val., vieta – Gedimino prospektas, ties Vyriausybe, eisena judės Seimo link.

Akcija “Už miestą visiems” yra LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos “Už saugią Lietuvą” dalis.

Akcijos parteriai Švedijos ambasada Lietuvoje